Prezidentas Valdas Adamkus Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga penktadienį įteikė valstybės apdovanojimus Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams.
"Šiandien pagerbiame mūsų šalies piliečius ir svečius iš užsienio, kurie savo sąžiningu darbu grūdino mūsų tautos ir valstybės savimonę, kūrė Lietuvos tapatybę, stiprino jos ryšius su pasaulio tautų bendruomene", - sakė valstybės vadovas ceremonijos metu.
Prezidentas pažymėjo, kad Valstybės dieną tauta nusilenkia didvyriams, o valstybė atiduoda pagarbą savo piliečiams. Pasak šalies vadovo, šiandien Lietuvą kuriantys žmonės stoja į vieną gretą ir įsipareigoja garbingai kurti savo šalį, sąžiningai dirbti Lietuvos žmonių gerovei.
Lietuvos vadovas ragino saugoti savo šalį ir tvirtai tikėti jos ateitimi.
"Tik tvirtas tikėjimas vedė mus per okupacijos ir priespaudos metus, suteikė jėgų kovoti ir atkakliai siekti permainų. Okupacijos metais puoselėtos svajonės virto kasdieniais kiekvieno mūsų darbais ir įsipareigojimais. Iš labiausiai gerbiamų žmonių ir jų darbų mus atpažįsta pasaulis, o mes atpažįstame šiandienos Lietuvą", - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Šalies vadovas pabrėžė esąs tvirtai įsitikinęs, kad didžiausias valstybės turtas yra jos žmonės. Dėkodamas visiems apdovanotiesiems už pastangas ir darbus, Prezidentas pirmiausia išreiškė padėką Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus kavalieriams ir jų artimiesiems.
"Rūpestis šalia esančio žmogaus likimu, jo gyvybės išgelbėjimas Jums visiems yra pati tikriausia realybė ir žmogiška pareiga, kurią garbingai įvykdėte", - sakė valstybės vadovas.
Vieną aukščiausių šalies apdovanojimų - Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių - V.Adamkus įteikė praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijoje žuvusio valstybės saugumo karininko Vytauto Pociūno našlei Liudvikai Pociūnienei. Atsiimti apdovanojimą atvyko visa gausi Pociūnų šeima. Iškilmėse dalyvavo ir vos kelių mėnesių ponios Liudvikos vaikaitis Vytukas Pociūnas.
Kaip žurnalistams sakė L.Pociūnienė, šis ordinas rodo, kad jos vyro darbai galų gale yra įvertinti. "Bet tai dar ne viskas. Reikia, kad tuos darbus tęstų. Tikiuosi, kad prokurorams ir teisininkams verta dėmesio pasirodys ir tai, ką padarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas", - vylėsi našlė. Moteris sakė kol kas neturinti žinių, ar Generalinė prokuratūra, į kurią ji kreipėsi praėjusią savaitę, atnaujins tyrimą dėl jos vyro žūties.
Prezidento nuomone, apdovanojimas V.Pociūnui yra pagarbos išraiška žmogui, kuris savo darbu, gyvenimu ir auka parodė pačios valstybės vertę. "Tikiuosi, kad mes visi, jo įkvėpti, irgi galėsime savo veiksmus pasiaukojančiai skirti valstybei", - sakė V.Adamkus.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius buvo įteiktas Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto našlei, jo atminimo saugotojai Nijolei Bražėnaitei. Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi buvo apdovanotas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. Lietuvos valstybės apdovanojimas skirtas ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso.
"Valstybės dieną tauta nusilenkia didvyriams, o valstybė atiduoda pagarbą savo piliečiams", - kreipdamasis į apdovanojimo ceremonijos dalyvius sakė V.Adamkus. Prezidentas ragino saugoti savo šalį ir tvirtai tikėti jos ateitimi.
Įvertinti mažieji gelbėtojai
Vakar valstybės apdovanojimai buvo įteikti dideliam būriui šalies meno žmonių: aktoriams Valentinui Masalskiui, Kostui Smoriginui, režisieriams Jonui Vaitkui, Arūnui Žebriūnui, dailininkams Kaziui Varneliui, Jonui Varnui, kompozitoriui Feliksui Bajorui, muzikologei Onai Narbutienei, žurnalistei Editai Mildažytei ir kt. Pagerbti buvo ir mokslininkai, medikai, kariškiai bei kitų profesijų atstovai. Tarp apdovanotųjų nebuvo nė vieno Valstybės saugumo departamento atstovo.
Buvusiai Krekenavos agrofirmos darbuotojai Daliai Budrevičienei, pirmajai atvirai prabilusiai apie vokeliuose mokamą atlyginimą, prezidentas įteikė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį.
Dėl tokio atvirumo moteris prarado darbą, bylinėjosi teismuose. LŽ paklausta, ar dabar, iškentusi daugybę nemalonumų, elgtųsi taip pat kaip anuomet, D.Budrevičienė atsakė teigiamai. Dabar patarta darbo biržos moteris mokosi vairuoti automobilį ir tikisi susirasti darbą.
Už drąsą ir sumanumą gelbstint žūvančius žmones V.Adamkus apdovanojo kelis mažuosius gelbėtojus. Tarp jų - Kauno rajono Šlienavos mokyklos moksleivė Skaistė Abramovaitė, vasarį iš ugnies išnešusi savo mažametį broliuką, Biržų "Aušros" vidurinės mokyklos mokinukas Lukas Kriukelis, prieš porą metų išgelbėjęs upėje skendusį bendraklasį, bei Joniškio M.Slančiausko gimnazijos moksleivis Arnas Nazaras, birželio mėnesį ištraukęs tvenkinyje skendusį berniuką.
Istorija
Viduramžiams įprastu – kalavijo ir intrigų būdu – įveikęs kitų smulkių lietuvių kunigaikščių, tame tarpe daugelio savo giminaičių, pasipriešinimą, Mindaugas suvienijo Lietuvą. Vokiečių kronikininkas “Mindaugo Lietuvą” mini jau 1245-1246m.
Tačiau Mindaugui dar teko pakovoti, kad įtvirtinti savo valdžią. Rūpesčių kėlė giminaičiai Tautvilas ir Gedvydas, pasitelkę į pagalbą žemaičių kunigaikštį Vykintą, Livonijos ordiną, taip pat Haličo-Voluinės valdovus.
Mindaugas nemažai ir sėkmingai kariavo, tačiau suvokė ir diplomatijos bei tarptautinio statuso svarbą. Pasinaudodamas Livonijos ordino vidaus prieštaravimais, papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per jį 1251m. Mindaugas užmezgė kontaktus su popiežiumi Inocentu IV (1243–1254), nusiuntė pasiuntinius į Milaną ir išsirūpino sau bei žmonai Mortai krikštą. Mindaugo krikšto proga popiežiaus išleisti dokumentai byloja, kad Inocentas IV pasirūpino dviem dalykais, kuriais rėmėsi viduramžių Europos šalių valstybingumas – buvo įtvirtinta karaliaus institucija ir sukurta savarankiška bažnytinė provincija.
1253m. liepos 6d. Mindaugas karūnuojamas Lietuvos karaliumi, o vėliau – tais pačiais metais Livonijos ordino brolis Kristijonas konsekruojamas Lietuvos vyskupu, tiesiogiai pavaldžiu Šventajam Sostui.
Taip buvo sukurta ir įtvirtinta, (nors ir laikinai) į Europos valstybių sistemą integruota Lietuvos valstybė, lietuvių tautai suteikta galimybė išlikti, vėliau, tiesa, daug ir permainingai mėginant perimti Vakarų civilizacijos vertybes. Nors 1263m. Mindaugas buvo nužudytas ir Lietuva atsimetė nuo krikščionybės, vėliau jau dauguma šalies monarchų, kovodami su Kryžiuočių ordino agresija, tuo pat metu vienaip ar kitaip sieks grąžinti Lietuvą į krikščioniškų, suverenių Europos valstybių sistemą.
Datos nustatymas
Mindaugo karūnavimo datą yra nustatęs prof. E. Gudavičius. Iš dokumentų buvo žinoma, kad Mindaugas karūnuotas liepos mėnesį. Karaliai viduramžiais buvo vainikuojami sekmadieniais, o Mindaugo donaciją Livonijos ordinui popiežius patvirtino rugpjūčio 21d. Laiškas iš Pabaltijo į Italiją turėjo keliauti, to meto tempais, penkias savaites. Dar savaitę delegatai turėjo sugaišti vainikavimo iškilmėse ir kelionėje į Rygą, tad donaciją ir karūnavimą turėjo skirti pusantro mėnesio. Taip ir buvo nustatyta karūnavimo data – liepos 6-oji, nors yra tikimybė, jog tai įvyko liepos 13d.
