Teismas savo nuosprendį paskelbė visuomenei nepateikdamas jokių nusikaltimo detalių, po to, kai apie tai sužinojo žmogaus teisių grupės „Vyasna“ (Pavasaris) nariai. „Vyasna“ pranešė, kad mirties bausme Baltarusijoje nuteistas Rusijos pilietis. Tuomet Aukščiausiojo teismo spaudos centras išplatino pareiškimą, kuriame pranešė, kad už penkias žmogžudystes nuteistas Baltarusijos pilietis tik kurį laiką gyveno Maskvoje, o registruotas – Baranovičiuose. Paskutiniu metu jis niekur nedirbo ir neturėjo pastovios gyvenamosios vietos.
Tačiau žmogaus teisių gynėjai su tuo nesutinka. „Mes sužinojome, kad Lykovas yra Maskvos gyventojas ir turi Rusijos pilietybę, – sakė „Vyasna“ atstovas Andrėjus Poluda. – Apie jokią Baltarusijos pilietybę mes neturime žinių, o galų gale ne tai yra svarbiausia. Mes siekiame, kad Baltarusijoje būtų panaikinta mirties bausmė. O Lykovas ir jo motina gyveno Maskvoje. Eduardas dažnai lankydavosi Baltarusijoje, o paskutinius trejus metus jis buvo už grotų, Minsko tardymo izoliatoriuje“.
Kalte neabejoja
Po kilusio skandalo Baltarusijos Vyriausiosios tardymo valdybos Tardymo komiteto viršininkas Vasilijus Galis papasakojo, kad nuosprendį Eduardas Lykovas yra apskundęs ir jį dar nagrinės Aukščiausiasis teismas, tačiau tardytojai neabejoja nuteistojo kalte.
Tardymo metu, o vėliau ir teisme, buvo nustatyta, kad E. Lykovas nužudė penkis žmones. Prieš tai jis jau buvo teistas už plėšikavimą, vagystes, chuliganizmą ir alimentų nemokėjimą. „Tai žmogus, kuris dėl menkiausios priežasties įsiplieskia kaip degtukas ir tampa labai agreyviu, – sakė V. Galis. – Būdamas girtas jis griebia kas papuolė po ranka ir ima daužyti žmogų, kuris jam neįtiko“.
Kalėjo nekaltas
Pirmąją žmogžudystę E. Lykovas įvykdė 2002-ais metais Minsko rajono Kiršių kaime. Tuomet jis buvo atvažiavęs į svečius pas buvusį kameros draugą, kuris „zonoje“ gyrėsi, kad gyvena kotedže, yra turtingas ir apylinkėse visi jo bijo. Atvažiavęs į kaimą ir pamatęs, kokioje lūženoje gyvena turtuolį vaidinęs kalinys, E. Lykovas tiesiai šviesiai jam pasakė, kad „tu, vyruti, esi bomžas ir nevaidink kieto“. Kai šis kažką atsikirto, Eduardas griebėsi peilio. Jis 8 kartus dūrė „turtuolio“ motinai, o po to jos sūnų uždaužė kirviu. Pernakvojęs šalia lavonų ankstų rytą E. Lykovas dingo iš kaimo.
Už tas žmogžudystes buvo nuteistas visai nekaltas užmuštojo brolis. Visa laimė, kad tuomet teismas neskyrė jam mirties bausmės. Tuo metu, kai E. Lykovas žudė jo brolį ir motiną, šis girtas miegojo. Kai rytą atsibudo, pamatė du lavonus. Jis iškvietė miliciją ir buvo areštuotas. Net pats įtikėjo tardytojo įpiršta versija, kad neva, kai atėjo pas motiną, rado brolio ją jau nužudytą, tad įpykęs jis nužudė brolį.
Ir tik sulaikius E. Lykovą paaiškėjo tiesa. Šis papasakojo, kaip žudė Kiršiuose ir net prisiminė, ką kreida buvo užrašęs ant veidrodžio. Jau atlikęs bausmę vyras maloniai nustebo, kai sužinojo, kad ne jis nužudė brolį, o brolis nekaltas dėl motinos mirties.
Nužudė ir sugyventinę
2004-aisiais Gardino rajone, Novaja Goža kaime ginčo metu E. Lykovas nužudė A. Dėl ko kilo ginčas, E. Lykovas neatsiminė. „Mes manome, kad ginčas kilo dėl pavydo. Tame kaime E. Lykovas gyveno pas sugyventinę. Vieną dieną iš kalėjimo grįžo moteriškės vyras. Matyt, begerdami vyrai susiginčijo ir E. Lykovas griebėsi peilio, – pasakojo V. Galis. – Tos žmogžudystės niekas ir nesiaiškino. Nužudytojo lavonas buvo užkastas, o pas tą moteriškę E. Lykovas pragyveno dar septynis metus, kol vieną dieną nužudė ir ją. Pirmiausiai trenkė svarmeniu, o po to pasmaugė. Už tai, kad moteris liepė sygyventiniui kraustytis iš jos namų“.
Prisipažino žudęs
E. Lykovą sulaikė 2011-aisiais, kai netoli Minsko, Ždanovičiuose, buvo rastas 74 metų pensininko lavonas. Liudininkai papasakojo, kad matė pensininką kartu su E. Lykovu. Tuo metu jis jau valkatavo, gyveno autobusų stotelėje netoli kavinės. Maistui prasimanydavo vagiliaudamas, rinkdamas butelius. Pensininkas buvo mėgėjas išgerti ir, kai su buteliu pas jį užsuko bomžas, mielai jį priėmė. O kai pastarajam kažkas nepatiko, jis sugėrovą užmušė.
Suimtas E. Lykovas smulkiai papasakojo, ką ir kaip nužudęs. Tardytojai kruopščiai tikrino jo pasakojimus, kurie pasitvirtino. Jis atskleidė dar vieną žmogžudystę, apie kurią net nebuvo žinoma. Kai pagal jo parodymus buvo atkastas 2004-ais metais nužudyto žmogaus lavonas, jį atpažinti buvo įmanoma tik atlikus DNR ekspertizę. Buvo imtasi nužudytojo giminių paieškos. Altajuje buvo surasta jo pusseserė, kurį parodė, kur palaidoti aukos tėvai. Ir tik ekshumavus jų palaikus buvo paimta DNR tyrimams reikalinga medžiaga.
E. Lykovui buvo atlikta ir psichiatrinė ekspertizė. Buvo nustatyta, kad vyras yra labai agresyvus, tačiau pakaltinamas.
Rusija nesikiš
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tokia kuriozinė situacija, kai Baltarusijos valdžia nori maskvietį paversti baltarusišku valkata, susidarė, kad būtų išvengta tarptautinio skandalo. Rusijoje įstatymai liberalesni ir šios šalies Baudžiamasis kodeksas už kelių žmonių nužudymą numato 20 metų laisvės atėmimą arba įkalinimą iki gyvos galvos. Jei E. Lykovas būtų teisiamas Rusijoje, jis liktų gyvas. Tačiau Rusijos teismai jau atsisakė kištis į šią situaciją. „Jis (E. Lykovas) nusikaltimus įvykdė kitos valstybės terotorijoje ir turi būti teisiamas pagal jos įstatymus, – paaiškino Rusijos Aukščiausiojo teismo atstovas Pavelas Odincovas. – Mes neturime jokios teisinės galimybės pakeisti nuosprendį ir nesikišime į šį procesą. Nėra jokio mechanizmo mirties bausmės vykdymą sustabdyti kitoje šalyje, tai galima padaryti tik diplomatiniais kanalais“.
Kaip rašo laikraštis „Maskovskij komsomoliec“ („Московский комсомолец") Rusijos Užsienio reikalų ministerija galėtų prašyti Baltarusijos, kad Rusijos piliečiui būtų suteikta malonė ir mirties bausmė pakeista kalėjimu. Tuomet atsirastų ekstradicijos galimybė ir Rusijos pilietis bausmę galėtų atlikti tėvynėje.
Įsikišti į šią situaciją Rusijos valdžią ragina ir šios šalies žmogaus teisų gynėjai. „Rusija, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių kovencija, turėtų daryti viską, kad jos piliečiui nebūtų įvykdyta mirties bausmė, – sako komiteto „Už atvirą teisingumą“ pirmininkas Denisas Dvornikovas. – Jei mūsų valdžia tylės, tai Europa turės dar vieną progą pasmerkti mūsų šalį“.
Žmonės – už mirties bausmę
Baltarusija vienintelė Europos valstybė, kurioje nepanaikinta mirties bausmė. 1996 metais šioje šalyje įvyko referendumas ir net 80,44 procento Baltarusijos piliečių pasisakė už mirties bausmę.
Tačiau net ir Baltarusijoje mirties bausmę pateisina ne visi. Baltarusijos Stačiatikių Bažnyčios vyriausiasis hierarchas metropolitas Filaretas yra pasakęs: „Mes, krikščionys, negalime pateisinti mirties bausmės, nes nužudymas yra nuodėmė. Kiekvieno žmogaus gyvybė priklauso jo sutvėrėjui Dievui. Ne mes, nuodėmingieji, davėm žmogui gyvybę, ne mums ją ir atimti. Valstybė, kuri sušaudo savo piliečius, kiekvieną kartą tai darydama iš naujo nukryžiuoja Kristų. Tokia mūsų pozicija buvo referendumo dėl mirties bausmės metu, tokia ji yra ir dabar“.
Nežiūrint didelio gyventojų palaikymo Baltarusijos valdžia nesiafišuoja mirties bausmės vykdymu. Net žmogaus teisių gynėjai nežino tikrosios statistikos, kiek žmonių nuteisiama tokia bausme ir kiek nuosprendžių įvykdoma. Manoma, kad pernai mirties bausme buvo nuteisti keturi žmonės.
Europoje ypač aršios diskusijos kilo, kai užpernai buvo sušaudyti mirties bausme nuteisti Dmitrijus Konovalovas bei Vladislavas Kovaliovas. Jie buvo nuteisti už tai, kad 2011-ųjų balandžio mėnesį įvykdė teroro aktą Minsko metropolitene, per kurį žuvo 15 žmonių, o dar keli šimtai nukentėjo. Baltarusijos teisėsauga neįprastai greitai atliko tyrimą ir rado įtariamuosius. D. Konovalovas ir V. Kovaliovas, abu 25 metų amžiaus draugai nuo vaikystės, buvo suimti savo bute. D. Konovalovas savo kaltę pripažino, o V. Kovaliovas, vėliau savo parodymų išsižadėjo ir pareiškė tyrėjams, kad girdėjo, kaip jo draugas per tardymus buvęs mušamas.
Nuosprendis D. Konovalovui ir V. Kovaliovui buvo įvykdytas nepraėjus nė metams nuo teroro akto dienos. Baltarusijos režimas nepaisė nei užsienio valstybių, nei Europos Sąjungos įspėjimų išsaugoti abiejų nuteistųjų gyvybes, kol bus išsklaidytos, kaip sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „visos abejonės“.
Tačiau sulaukta ir kitokios reakcijos. Po šios bausmės įvykdymo Rusijoje atlikta apklausa parodė, kad net 62 procentai šios šalies apklaustųjų yra už mirties bausmę.
Tačiau daugumoje šalių, kurių gyventojai irgi pasisako už mirties bausmę, valdžia yra nusprendusi kitaip ir šios bausmės atsisakiusi. Net Kinija, kurioje įvykdoma bene daugiausia mirties nuosprendžių, pernai lapkritį sušvenino keletą įstatymų, kuriuose buvo numatyta mirties bausmė.
Zbignevas JANKOVSKIS
