Šalyje trūkstant darbo rankų, dalis įmonių kiekvieną rytą darbuotojus iš atokesnių vietų savo sąskaita atsiveža į darbo vietas, rašo „Lietuvos žinios“.
Degalų kainoms kylant, vieni verslininkai griebiasi už galvų - augančios sąnaudos suryja pelną, kiti juokais „guodžiasi“, kad joks pelno mokesčio tarifo pakėlimas nebus baisus, jei nebeliks pelno.
Kai kurie verslininkai apgailestauja, kad „visi geriausi specialistai gyvena kitame mieste“ - jie ten turi namus, šeimą ir keltis į kitą Lietuvos kraštą dėl darbo neketina.
Kadangi kiekvienas kvalifikuotas darbininkas šiuo metu - aukso vertės, įmonės kol kas sukandusios dantis kenčia augančias išlaidas ir darbuotojus atsiveža savo sąskaita, net degalams pabrangus beveik iki 4 litų už litrą. Bet dėl to kai kam tenka atsisakyti kitų planų, netgi tų pačių darbuotojų atlyginimų didinimo ar kitokio jų skatinimo.
Smūgis pelningumui
Panevėžyje įsikūrusi statybos bendrovė „Iglus“ teigia neigiamą brangstančių degalų įtaką verslui ypač pajutusi nuo šių metų pradžios, kai laimėjusi konkursą Šiauliuose pradėjo statyti prekybos ir pramogų kompleksą „Akropolis“.
Pasak bendrovės vadovo Arvydo Rudžio, darbininkai į šią statybvietę, esančią už 80 kilometrų, nuvežami ir iš jos parvežami kasdien. Nuolat kylant degalų kainoms, šis vežiojimas bendrovei atsieina gana brangiai ir ryja jos pelną.
„Didėjančios degalų kainos daro neigiamą įtaką bendrovės pelningumui. Negavę pelno, kokio tikėjomės, negalime kelti darbuotojų atlyginimų, akcininkams išmokėti dividentų, pagaliau tenka apkarpyti darbuotojų socialines garantijas, pavyzdžiui, nebegalime jų apdrausti tokia suma, kaip drausdavome anksčiau. Be to, negautas pelnas atsiliepia ir darbo sąlygoms - nebeturime iš ko net baldų keisti naujais ir spręsti kitas problemas“, - guodėsi A.Rudys.
Nakvynė vyrams - ne į sveikatą
LŽ A.Rudys teigė, jog buvo svarstyta galimybė Šiauliuose „Akropolį“ statantiems Panevėžio statybininkams gretimame mieste nuomoti butus, kad nereikėtų kasdien vežioti į darbą.
Tačiau įgyta patirtis parodė, vyrams nakvynė toli nuo namų neretai „sugadina sveikatą“ - rytą dažnas jaučiasi nekaip, būna sumažėjęs jų darbingumas. Daug daugiau darbo jie padaro į vietą pristatyti rytą iš namų.
Be to, „Iglus“ direktorius teigė, kad net ir išnuomojus butus Šiauliuose, juose pernakvoję darbininkai iš jų, kaip įprasta, į darbo vietas turėtų būti atvežami bendrovės transportu. Tai vėlgi papildomos išlaidos bei rūpesčiai. Paskaičiuota, kad racionaliau statybininkus vežti iš Panevėžio į Šiaulius.
Kalbėdamas apie problemas, atsiradusias smarkiai pabrangus degalams, direktorius pabrėžė, kad už gerokai pabrangusius degalus vežti tenka ne tik statybininkus, bet ir statybines medžiagas, tai irgi neigiamai veikia įmonės pelningumą.
Nerimas nuo Kalėdų
Brangstantys degalai problemų pridarė ne tik statybininkams, bet ir pokylių rengėjams. Pokylius įvairiose Lietuvos vietose rengiančios bendrovės „Panevėžio žara“ direktorė Birutė Bernatonienė teigė, jog didėjančios degalų kainos privertė sunerimti tuoj po Kalėdų.
„Įvertinę didėjančias degalų kainas, mes priversti imti didesnį mokestį už savo paslaugą. Deja, ne visi išgali tiek mokėti, kiek verta mūsų paslauga, deramės. Pastebėjome, kad į savąjį verslą darbo ir pastangų, įdedame kaskart vis daugiau, o dėl didėjančių kainų, taip pat ir brangstančių degalų, pajamų gauname mažiau“, - sakė B.Bernatonienė.
Klientai neišgali mokėti
UAB „Serpantino paslaugos“, kurios paskirtis - oro kompresorių remontas, direktorius Edmundas Žiaunys LŽ sakė pastebėjęs, kad nemažai jo vadovaujamos bendrovės aptarnaujamų įmonių pabrėžia stokojančios lėšų, kad išsikviestų paslaugų meistrą.
„Mūsų paslaugos įkainiai - santykinai nedideli. Važiuodami pas klientus, imame tam tikrą mokestį už nuvažiuotą kilometrą. Tačiau meistrui iš Panevėžio nuvažiuoti į Klaipėdą, Mažeikius, Alytų kainuoja 400 litų. Užsakovams tai labai brangu, šie prašo derinti keliones, kad meistrai, važiuodami tuo pačiu maršrutu, aplankytų ir aptarnautų keletą pakeliui esančių objektų. Iš viso turime apie 400 klientų“, - teigė E.Žiaunys.
Direktorius sakė, kad degalų brangimas neigiamos įtakos jo vadovaujamos bendrovės pelningumui neturėjo, nes už meistrų nuvažiuotus kilometrus bei sunaudotus degalus sumoka klientai.
Iš automobilio - į traukinį
Į darbą Vilniuje 100 km kasdien nuvažiuojantis kaunietis Minvydas Sabulis LŽ pasakojo, kad tai daryti jį motyvuoja mėgstamas darbas ir didelis atlyginimas, prie kurio yra priskaičiuotos ir išlaidos transportui.
„Su darbdaviu esame susitarę dėl didesnės algos būtent dėl to, kad važinėju iš kito miesto. Iš pradžių bandžiau tai daryti savo automobiliu, ir tai per mėnesį kainuodavo 400-500 litų. Pabrangus degalams, jiems skiriamos išlaidos tapo nepakeliamos, todėl teko susimąstyti. Radau labai ekonomišką išeitį - traukinį. Jo važiavimo grafikas man yra labai patogus ir laiko užtrunku tiek pat, kiek važiuodamas automobiliu, nes nereikia stovėti kamščiuose, o per mėnesį man tai atsieina tik 250 litų“, - sakė M.Sabulis.
Pašnekovas pažymi, kad važinėdamas traukiniu dažnai nagrinėja naują su darbu susijusią informaciją ir taip dar sutaupo laiko. Jis netgi sugalvojo dar vieną argumentą: kelionė į darbą ir namo traukiniu esą nėra tokia rizikinga kaip automobiliu ir galimybė patekti į avariją yra minimali.
Sąnaudos intensyviai stebimos
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskytė LŽ sakė, kad pradėjus trūkti darbo jėgos bendrovė jau senokai iš atokesnių gyvenviečių specialiu transportu į prekybos centrus vežiojasi darbuotojus, bet šios išlaidos labai kruopščiai skaičiuojamos ir optimizuojamos.
„Darbuotojus atsivežame vidutiniškai iš 50 kilometrų atstumo nuo darbo vietos iki Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančių prekybos centrų. Atliekami išsamūs sąnaudų skaičiavimai ir, jeigu yra galimybė darbuotoją įdarbinti arčiau namų, taip ir daroma. Įvertinus situaciją netgi yra suteikiama galimybė apmokėti išlaidas degalams, jeigu keli darbuotojai kartu susiorganizuoja atvažinėti vienu automobiliu“, - pasakojo ji. Pasak V.Jakubauskytės, nors dėl kylančių degalų kainų darbuotojams vežti skiriamos sąnaudos didėja, tačiau šioje srityje nežadama ko nors keisti, nes darbo jėgos didžiuosiuose prekybos centruose ir toliau trūksta.
Mėsos gamybos įmonės „Biovela“ rinkodaros vadovas Artūras Kairys LŽ pasakojo, kad skiriamos lėšos darbuotojams atvežti į darbą ir iš jos išaugo, tačiau bendrovė neplanuoja nutraukti darbuotojų vežiojimo.
„Siekiame, kad darbuotojai važinėtų būtent įmonės autobusais, kurie važiuoja maršrutais Širvintos-Vievis, Vilnius-Dūkštų kaimas, Vilniaus rajone ir Vilnius-Utena. Važiuodami jie gali jaustis išties komfortiškai ir atsipūsti, negalvoti apie vairavimą“, - įmonės filosofiją dėstė A.Kairys. Pasak jo, važiuodami autobusu įmonės darbuotojai kas rytą gali paskaityti tos dienos spaudą ir net išgerti kavos.
Daiva Baronienė
