Pasaulinę krizę sukėlę JAV finansų milžinai baigia atsistoti ant kojų ir net skaičiuoja rekordinį pelną. Nobelio ekonomikos premijos laureatai Paulas Krugmanas ir Josephas Stiglitzas konstatuoja, kad iš ankstesnių klaidų nepasimokyta.
Nors apie pasaulinės krizės pabaigą dar ankstoka kalbėti, vis dėlto mažiausiai vienai finansų sektoriaus bendrovei - visai neseniai valstybės lėšomis gelbėtam investiciniam bankui "Goldman Sachs" - sunkmetis oficialiai jau baigtas. P.Krugmanas JAV dienraštyje "The New York Times" perspėja, kad rekordinis "Goldman Sachs" pelnas antrąjį šių metų ketvirtį nežada nieko gero nei visai pasaulinei ekonomikai, nei JAV mokesčių mokėtojams. Finansų milžinas vėl rengiasi savo vadovaujančiam personalui išmokėti dosnias premijas, tarsi krizės ir visuomenės pasipiktinimo bangos apskritai nė nebūtų buvę.
"Visų pirma, tai mums sako, kad "Goldman" labai gerai išmano, ką daro. Deja, tie jų veiksmai kenkia Amerikai, - teigia P.Krugmanas. - Antra, matyti, kad blogi Volstryto įpročiai, visų pirma išmokų sistema, padėjusi kilti finansų krizei, niekur nedingo. Trečia, tai parodo, jog Vašingtonas, gelbėdamas finansų sistemą, tačiau jos nereformuodamas, nieko nepadarė, kad apsaugotų mus nuo naujos krizės. Tiesą sakant, netgi padarė naują krizę labiau tikėtiną."
Apsukriausi iš apsukriausiųjų
P.Krugmanas pažymi, jog pagrindinė "Goldman Sachs" sėkmės paslaptis yra gebėjimas itin efektyviai išnaudoti tą aplinkybę, kad JAV ekonomika pastaraisiais dešimtmečiais buvo labai "sufinansinta", atitrūkusi nuo realių gamybinių santykių. Didžiausias pelnas pasiektas ne gaminant naudingus produktus, o prekiaujant apčiuopiamos vertės neturinčiais vertybiniais popieriais. Sistema kuo toliau, tuo labiau priminė milžiną ant molinių kojų, kurios anksčiau ar vėliau turėjo neatlaikyti sunkios virtualaus turto naštos. Kaip paaiškėjo jau pirmais krizės mėnesiais, ypač pavojingas buvo finansinių bendrovių polinkis rizikuoti investuojant į niekam nereikalingų nekilnojamojo turto objektų statybą.
Prieš sunkmetį "Goldman Sachs" buvo atradęs labai efektyvų būdą, kaip supirkti rizikingiausius vertybinius popierius, o vėliau juos parduoti ne tokiems apsukriems rinkos dalyviams. Aiškėja, jog visą pasaulį išgąsdinusi krizė anaiptol nereiškia šios iš esmės ydingos praktikos pabaigos.
"Tai, kad "Goldman" artimiausiu metu ketina išmokėti didžiules premijas, rodo, jog finansų pramonės milžinai vis dar veikia sistemoje, kuri jiems garantuoja arba didelį laimėjimą, arba kitų žmonių netektis. Jeigu esate bankininkas ir sukuriate didelį trumpo laikotarpio pelną, jūs sulaukiate dosnaus atlygio. Jums nereikia sugrąžinti pinigų, jei vėliau paaiškėja, kad visas tas pelnas tebuvo miražas", - pabrėžia Nobelio premijos laureatas.
Socializmas - tik turtuoliams
P.Krugmanas teigia, jog JAV vyriausybės sprendimas pradėti precedento neturinčio masto privačių finansų institucijų gelbėjimo programą visų pirma reiškė tai, kad krizę sukėlę asmenys gavo papildomų saugumo garantijų ir naujų paskatų tęsti rizikingą pelno medžioklę. Dabar visi stambieji rinkos dalyviai žino: net atsidūrę ties žlugimo riba jie tikriausiai sulauks dosnios Vašingtono paramos, kuri nebus susieta su jokiais rimtesniais saugikliais.
Verta prisiminti, kad kitas Nobelio ekonomikos premijos laureatas J.Stiglitzas dar birželio mėnesį britų dienraštyje "The Guardian" perspėjo, jog Vašingtono pareigūnų pritaikyta "pernelyg didelių, kad žlugtų", bankų, kuriuos būtina gelbėti mokesčių mokėtojų lėšomis, samprata iš esmės yra ydinga. Ji esą prisidės prie to, kad po krizės JAV bankų sistemoje bus mažiau konkurencijos ir daugiau "pernelyg didelių" bankų, kurie savo ruožtu bus suinteresuoti rizikuoti, nes jaus tvirtą ir nemažėjančią valstybės paramą.
Garsusis ekonomistas kategoriškai paneigė kalbas, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija kuria "socializmą, turintį amerikietiškų bruožų". Pasak jo, tai panašiau į "Amerikos socializmą turtuoliams", nes visų pirma rūpinamasi ne paprastu individu, o finansiniu turtingiausių šalies piliečių saugumu. "JAV menkai tepadeda milijonams namų netenkančių amerikiečių. Bedarbiai nedideles pašalpas gauna tik 39 savaites, o paskui paliekami likimo valiai. Be to, dauguma žmonių, netekusių darbo, kartu praranda ir sveikatos draudimą", - vardijo J.Stiglitzas.
Lobistai kelia galvas
Pasak P.Krugmano, JAV prezidento B.Obamos administracija daro didelę klaidą, kad vis vilkina naujosios finansų reguliavimo sistemos kūrimą. Šiuo metu, priešingai nei praėjusio amžiaus 4-ąjį dešimtmetį, kai Didžioji depresija ir ryžtinga valstybės intervencija gerokai sumažino bankų savivalę, jau galima jausti vis didesnį stiprėjančių finansų institucijų spaudimą, kad viskas būtų po senovei. Tai reiškia, jog vartotojai vėl gali likti neapsaugoti, o JAV, taigi ir viso pasaulio, finansų sistema - ypač nestabili.
"Jeigu šios lobistų pastangos pasitvirtins, mes būsime parengę sceną dar didesnei finansų katastrofai, kuri prasidės jau po kelerių metų", - perspėjo P.Krugmanas.
