Šiauliuose, Tilžės gatvės raudonų plytų namų kvartale, gyvenantis šiaulietis Deividas yra apraizgytas rūpesčių, kaip išnaikinti bute įsiveisusį pelėsį. Butą jis įsigijo paėmęs 80 tūkstančių litų banko kreditą keturiasdešimčiai metų. Pelėsis tapo neišvaromu „įnamiu“. Gali būti, kad jis kenkia ne tik šio buto savininkui, bet ir visam namui.
Naikino chemikalais
Vieno kambario 37 kvadratinių metrų bute net šildymo sezono metu jaučiama drėgmė: specialus drėgmės sugėriklis su aktyvių druskos kristalų tabletėmis per parą „sugeria“ apie 150 — 200 gramų vandens. Šeimininkas turi įsigijęs ir elektrinį oro valytuvą, tačiau bute vis vien jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas. Butas — penkiaaukščio namo trečiame aukšte, kampinis.
„Šiaulių kraštui“ Deividas pasakojo, kad į dvi kambario sienas ir lubas įsimetusį pelėsį bandė išnaikinti nepigiai kainavusiais cheminiais purškalais, po to planavo šiltinti sienas iš vidaus ir remontuoti butą. Planus sugriovė pažįstamas remonto darbų meistras. Pamatęs kampe išsikerojusį parazitinį grybą, jis šeimininkui patarė buto neremontuoti. Pelėsis, esą, atsiradęs dėl išorinių namo sienos pažeidimų, todėl gali purkšti kambario sienas cheminiais preparatais ar šiltinti jas iš vidaus, — pelėsis vėliau ar anksčiau vėl išlįsiąs.
Spintos — kambario viduryje
Bute keturių durų drabužių spinta nuo pelijančio kampo dalimis atitraukta į kambario vidurį. Jau nebe pirmas mėnuo, kai kambarys šitaip užgriozdintas. Viena iš pelėsinio grybo pažeistų buto sienų yra lauko, kita — vidaus, už kurios kaimynų butas.
Pelijančios kambario sienos — priešais sieną su langu.
„Tikrai nežinau, kaip toliau elgtis, — skėsčioja rankomis Deividas. — Baigti purkšti sienas cheminiu preparatu? Kviestis kitus meistrus ir remontuoti butą? Ieškoti ekspertų, kurie objektyviai įvertintų pastato sienų konstrukciją ir pasakytų, ar sienos pelija dėl nepakankamo buto vėdinimo, ar dėl išorinių pastato pažeidimų? Kiek tai kainuotų?“.
Už butą su pelėsiu — 80 tūkstančių litų
Įsigijęs butą už banko paskolą — 80 tūkstančių litų — Deividas manė, kad jam labai pasisekė. Butas buvo geroje vietoje, priklauso daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, suremontuotas, nedidelis, bet erdvus, šiuolaikiškas. Senoji šeimininkė, išsikraustydama iš buto, paliko nenaujų, bet dar geros būklės baldų. Jauno žmogaus gyvenimo pradžiai viskas pravertė.
Į lentynas kampinėje spintos dalyje, šonu prisiglaudusioje prie laukinės kambario sienos, buvo sudėti vasaros sezono drabužiai ir nenaudojama patalynė. Tas spintos duris šeimininkas varstė rečiau, todėl vieną kartą jas atidarius padvelkė nemalonus kvapas: spintos siena rasojo, drabužiai buvo pradėję pelyti.
„Tą kartą istorija su pelėsiu baigėsi gana sėkmingai, — prisimena Deividas. — Išorinėje namo sienoje su tėvais pastebėjome tarp plytų einantį plyšį ir apie tą vietą šlapiuojantį didelį plotą. Parodėme jį bendrijos pirmininkui, kuris pripažino, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl išorinės pastato sienos pažeidimų. Buvo nutarta bendrijos lėšomis užlopyti tarp plytų einančią siūlę.“
Draudikai kaltino netinkamą vėdinimą
Deividui nerimą kėlė draudimo bendrovės ekspertų akte parašyta išvada, jog buto siena pelijanti dėl netinkamo vėdinimo, o dėl to neva kalti plastikiniai langai, neturintys mikroventiliacinės sistemos. Draudimo išmokos dėl patirtų nuostolių buto šeimininkas negavo. Nepraėjus nė pusmečiui siena vėl pradėjo šlapiuoti, o ant jos augti pelėsinis grybas.
„Pelėsiniai grybai žaibiškai dauginosi — nuo laukinės kambario sienos “perlipo“ ant vidinės ir lubų. Ploviau, purškiau, bet pelėsis labai gajus — tik pranyksta ir vėl lenda,“ — pasakoja buto šeimininkas.
Deividas vėl kreipėsi pagalbos į pažįstamą statybininką, remonto darbų meistrą. Jis, pamatęs juodąjį grybą savo akimis, — buvo atviras: šiltinimas nepadės sunaikinti pelėsio. „Jeigu meistras būtų sutikęs remontuoti butą, vien už statybines medžiagas dviem sienoms būčiau paklojęs netoli tūkstančio litų,“ — sako Deividas.
Pelėsis ardys namo sieną
Nuo pelėsių kenčia ir kiti tos pačios namo laiptinės gyventojai. Deividas sako, kad vien savo jėgomis jis negali išsiaiškinti priežasties, gal būtina susirūpinti visai bendrijai.
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi konsultacijos į vienos gerai Lietuvoje žinomos vėdinimo įrangos gamyba užsiimančios įmonės inžinierių. Jis sutiko apžiūrėti butą.
„Problemos šaknys — ne vėdinimas ar netinkama langų konstrukcija“, — sakė inžinierius, norėjęs likti neįvardintu.
Jeigu pagrindinė priežastis būtų blogas vėdinimas, tai šlapiuotų visa siena, o ne vienas kampas. Kadangi butas vėdinamas, atidarinėjant langus, tai pelėsis pirmiausia turėjo įsiveisti prie lango, tačiau prie lango jo nėra, nėra ir ant kitų kambario sienų, virtuvėje ar vonioje.
„Nesu statybininkas, tačiau kiekvienam žmogui turėtų būti aišku: apšiltinus sieną — rasos taškas tik pasislepia sienos viduje. Kai lauke bus minusinė temperatūra, o viduje šilta, pelėsis negailestingai ardys namo sieną, ir, jei sienai buvo lemta kažkada nugriūti, tai po apšiltinimo iš vidaus ji nugrius kokiais keturiais dešimtmečiais anksčiau.“
Ekspertizės kaina didelė
O jeigu dėl neišnaikinamo pelėsio kalta pastato konstrukcija? Ar gyventojas gali prisikviesti kompetentingus ekspertus, kad šie atliktų ekspertizę, parašytų teisingą įvertinimo aktą, kuriame juodu ant balto matytųsi ir kaltininkas? Tai aktualu ir Deividui, kuris iki pensijos mokės pelijančio buto paskolą, ir gyventojams, norintiems kada nors savo butą parduoti. Pastatų ekspertizės paslaugas atliekančios privačios įmonės vadovas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad atliekant pastato konstrukcijos įvertinimo tyrimus, reikalinga brangi įranga ir medžiagos.
„Į mus kreipiasi pagalbos ir pavieniai gyventojai, tačiau išgirdę kainas, paslaugų dažniausiai atsisako,“ — neslepia realybės ekspertų įmonės vadovas. Startinė ekspertizės paslaugų kaina — 1500 litų be PVM.
Autorė Laimutė Zimkienė
Šiauliuose, Tilžės gatvės raudonų plytų namų kvartale, gyvenantis šiaulietis Deividas yra apraizgytas rūpesčių, kaip išnaikinti bute įsiveisusį pelėsį. Butą jis įsigijo paėmęs 80 tūkstančių litų banko kreditą keturiasdešimčiai metų. Pelėsis tapo neišvaromu „įnamiu“. Gali būti, kad jis kenkia ne tik šio buto savininkui, bet ir visam namui.
Nuotr. Laimutės Zimkienės
Naikino chemikalais
Vieno kambario 37 kvadratinių metrų bute net šildymo sezono metu jaučiama drėgmė: specialus drėgmės sugėriklis su aktyvių druskos kristalų tabletėmis per parą „sugeria“ apie 150 — 200 gramų vandens. Šeimininkas turi įsigijęs ir elektrinį oro valytuvą, tačiau bute vis vien jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas. Butas — penkiaaukščio namo trečiame aukšte, kampinis.
„Šiaulių kraštui“ Deividas pasakojo, kad į dvi kambario sienas ir lubas įsimetusį pelėsį bandė išnaikinti nepigiai kainavusiais cheminiais purškalais, po to planavo šiltinti sienas iš vidaus ir remontuoti butą. Planus sugriovė pažįstamas remonto darbų meistras. Pamatęs kampe išsikerojusį parazitinį grybą, jis šeimininkui patarė buto neremontuoti. Pelėsis, esą, atsiradęs dėl išorinių namo sienos pažeidimų, todėl gali purkšti kambario sienas cheminiais preparatais ar šiltinti jas iš vidaus, — pelėsis vėliau ar anksčiau vėl išlįsiąs.
Spintos — kambario viduryje
Bute keturių durų drabužių spinta nuo pelijančio kampo dalimis atitraukta į kambario vidurį. Jau nebe pirmas mėnuo, kai kambarys šitaip užgriozdintas. Viena iš pelėsinio grybo pažeistų buto sienų yra lauko, kita — vidaus, už kurios kaimynų butas.
Pelijančios kambario sienos — priešais sieną su langu.
„Tikrai nežinau, kaip toliau elgtis, — skėsčioja rankomis Deividas. — Baigti purkšti sienas cheminiu preparatu? Kviestis kitus meistrus ir remontuoti butą? Ieškoti ekspertų, kurie objektyviai įvertintų pastato sienų konstrukciją ir pasakytų, ar sienos pelija dėl nepakankamo buto vėdinimo, ar dėl išorinių pastato pažeidimų? Kiek tai kainuotų?“.
Už butą su pelėsiu — 80 tūkstančių litų
Įsigijęs butą už banko paskolą — 80 tūkstančių litų — Deividas manė, kad jam labai pasisekė. Butas buvo geroje vietoje, priklauso daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, suremontuotas, nedidelis, bet erdvus, šiuolaikiškas. Senoji šeimininkė, išsikraustydama iš buto, paliko nenaujų, bet dar geros būklės baldų. Jauno žmogaus gyvenimo pradžiai viskas pravertė.
Į lentynas kampinėje spintos dalyje, šonu prisiglaudusioje prie laukinės kambario sienos, buvo sudėti vasaros sezono drabužiai ir nenaudojama patalynė. Tas spintos duris šeimininkas varstė rečiau, todėl vieną kartą jas atidarius padvelkė nemalonus kvapas: spintos siena rasojo, drabužiai buvo pradėję pelyti.
„Tą kartą istorija su pelėsiu baigėsi gana sėkmingai, — prisimena Deividas. — Išorinėje namo sienoje su tėvais pastebėjome tarp plytų einantį plyšį ir apie tą vietą šlapiuojantį didelį plotą. Parodėme jį bendrijos pirmininkui, kuris pripažino, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl išorinės pastato sienos pažeidimų. Buvo nutarta bendrijos lėšomis užlopyti tarp plytų einančią siūlę.“
Draudikai kaltino netinkamą vėdinimą
Deividui nerimą kėlė draudimo bendrovės ekspertų akte parašyta išvada, jog buto siena pelijanti dėl netinkamo vėdinimo, o dėl to neva kalti plastikiniai langai, neturintys mikroventiliacinės sistemos. Draudimo išmokos dėl patirtų nuostolių buto šeimininkas negavo. Nepraėjus nė pusmečiui siena vėl pradėjo šlapiuoti, o ant jos augti pelėsinis grybas.
„Pelėsiniai grybai žaibiškai dauginosi — nuo laukinės kambario sienos “perlipo“ ant vidinės ir lubų. Ploviau, purškiau, bet pelėsis labai gajus — tik pranyksta ir vėl lenda,“ — pasakoja buto šeimininkas.
Deividas vėl kreipėsi pagalbos į pažįstamą statybininką, remonto darbų meistrą. Jis, pamatęs juodąjį grybą savo akimis, — buvo atviras: šiltinimas nepadės sunaikinti pelėsio. „Jeigu meistras būtų sutikęs remontuoti butą, vien už statybines medžiagas dviem sienoms būčiau paklojęs netoli tūkstančio litų,“ — sako Deividas.
Pelėsis ardys namo sieną
Nuo pelėsių kenčia ir kiti tos pačios namo laiptinės gyventojai. Deividas sako, kad vien savo jėgomis jis negali išsiaiškinti priežasties, gal būtina susirūpinti visai bendrijai.
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi konsultacijos į vienos gerai Lietuvoje žinomos vėdinimo įrangos gamyba užsiimančios įmonės inžinierių. Jis sutiko apžiūrėti butą.
„Problemos šaknys — ne vėdinimas ar netinkama langų konstrukcija“, — sakė inžinierius, norėjęs likti neįvardintu.
Jeigu pagrindinė priežastis būtų blogas vėdinimas, tai šlapiuotų visa siena, o ne vienas kampas. Kadangi butas vėdinamas, atidarinėjant langus, tai pelėsis pirmiausia turėjo įsiveisti prie lango, tačiau prie lango jo nėra, nėra ir ant kitų kambario sienų, virtuvėje ar vonioje.
„Nesu statybininkas, tačiau kiekvienam žmogui turėtų būti aišku: apšiltinus sieną — rasos taškas tik pasislepia sienos viduje. Kai lauke bus minusinė temperatūra, o viduje šilta, pelėsis negailestingai ardys namo sieną, ir, jei sienai buvo lemta kažkada nugriūti, tai po apšiltinimo iš vidaus ji nugrius kokiais keturiais dešimtmečiais anksčiau.“
Ekspertizės kaina didelė
O jeigu dėl neišnaikinamo pelėsio kalta pastato konstrukcija? Ar gyventojas gali prisikviesti kompetentingus ekspertus, kad šie atliktų ekspertizę, parašytų teisingą įvertinimo aktą, kuriame juodu ant balto matytųsi ir kaltininkas? Tai aktualu ir Deividui, kuris iki pensijos mokės pelijančio buto paskolą, ir gyventojams, norintiems kada nors savo butą parduoti. Pastatų ekspertizės paslaugas atliekančios privačios įmonės vadovas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad atliekant pastato konstrukcijos įvertinimo tyrimus, reikalinga brangi įranga ir medžiagos.
„Į mus kreipiasi pagalbos ir pavieniai gyventojai, tačiau išgirdę kainas, paslaugų dažniausiai atsisako,“ — neslepia realybės ekspertų įmonės vadovas. Startinė ekspertizės paslaugų kaina — 1500 litų be PVM.
