Žmogus gali pasikeisti dviem būdais. Pirmasis – palaipsniui vykstančios permainos, susijusios su vidiniais žmogaus pokyčiais (tiek natūraliais, tiek dirbtiniais) ir gyvenimo būdo pakeitimu. Antrasis – staigus išvaizdos pasikeitimas, kai po didesnių išvaizdos pokyčių susidaro sąlygos pasikeisti vidumi.
Išvaizdos pasikeitimas – dažnai vaikiškose pasakose minima akimirka. Akimirksniu pasikeitus išvaizdą situaciją galima išnaudoti įvairiai, bet neišvengiamai šie pokyčiai lemia ir tolimesnius viso gyvenimo pasikeitimus.
Gerajai fėjai mostelėjus stebuklinga lazdele, Pelenė ne tik apsirengia nauja suknele. Ji visiškai pakeičia ir savo įvaizdį. Pasvarstykime, ką lemia toks pokytis.
Išvaizdą per labai trumpą laiką gali pakeisti pasakiškos grožio salonų procedūros, kirpėjų meistriškumas, nauja apranga. Ilga suknelė su korsetu pakeičia laikyseną, o įstabios krištolinės kurpaitės – eiseną. Tačiau tai – dar ne visos permainos. Išvydusi save veidrodyje mergina ar moteris pasikeičia ir savo vidumi. Juk nuo žmogaus išvaizdos didžia dalimi priklauso ir jo pasitikėjimas savimi. Štai kodėl net ir visų užguita Pelenė akimirksniu kuo puikiausiai pritapo rūmuose, ėmė flirtuoti su princu, paplepėjo su karaliumi, karaliene, dvariškiais. Kaip lygi su lygiais.
Pelenė ir staigaus pasikeitimo efektas
Ar jūs – „savas“, ar „svetimas“, dažnai lemia jūsų išvaizda. Sporto tribūnose marškinėlių spalva gali pasufleruoti, už kurią komandą sergate – esate draugas ar priešininkas. Kareivio apranga parodo, kokios šalies kariuomenei jis priklauso. Karo metu tai – lemiamas kriterijus, leidžiantis atskirti savus ir priešus. Dirbtinai pakeitus išvaizdą, o kartu ir užmaskavus savo tikrąjį veidą, žmogus pasikeičia iš esmės – ima judėti, kalbėti kitaip, keičiasi jo elgesys.
Toks išvaizdos pasikeitimo efektas naudojamas jau seniai. Jį nuolat taiko aktoriai nuo pat teatro atsiradimo pradžios. Tas pats aktorius, apsirengęs skirtingais kostiumais, elgiasi skirtingai. Irtai – ne tik aktoriaus meistriškumo, bet ir sceninio kostiumo bei grimo nuopelnas.
Visai neseniai šį efektą imta naudoti ir psichoterapijoje įtarus, kad besikeičiant vidinei savijautai ima nebetikti ir senas įvaizdis. Rusų psichoterapeutas Andrejus Gnezdilovas sukūrė visą psichoterapinį mini teatrą, kuriame sukaupta daugybė senoviškų kostiumų ir veidrodžių.
Spontaniškose psichodramose kostiumas pasufleruoja žmogui, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Persirengę žmonės įsijaučia į savo naujojo įvaizdžio gyvenimą. Tai padeda ištraukti iš vidinių atminties klodų tai, kas kadaise buvo giliai paslėpta.
Pakeitus išorę ima rastis it gilių pozityvių asmenybės pokyčių. Kinta ne tik žmogaus vidinis pasaulis, bet ir gyvenimas, likimas.
Prisiminkime Pelenę – juk išvaizdos pasikeitimas atnešė į jos gyvenimą laimę ir gėrį. Aplinkoje, į kurią ji pateko pasikeitusi, atsirado žmonių, kurie tinkamai įvertino jos gerumą, panoro tapti su ja artimi. Taigi pakeitė ir jos pačios gyvenimą.
Bet tokioje situacijoje esama ir povandeninių akmenų. Neverta tikėtis, kad vos pakeitus įvaizdį visas pasaulis atsidurs jūsų kišenėje. Prisiminkime: Pelenė labai troško patekti į puotą, pakeisti savo gyvenimą. Ir nuolat sunkiai dirbo. O akimirkos pasikeitimas tapo tik proga, kuria ji ir pasinaudojo.
Pasinaudokite savo proga ir jūs. Ir keisdami išvaizdą gerai apgalvokite, kokių vidinių pokyčių iš to tikitės.
