VL žurnalistė Jolita Žurauskienė
Dirvožemiui gerinti ir augalams stiprinti nebūtina naudoti brangių cheminių trąšų. Tam puikiai pasitarnauja medžio pelenai. Beje, juos galima panaudoti kovai su kenkėjais ir ligomis. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas sakė, kad p elenai praturtina dirvožemį maisto medžiagomis ir pagerina jo fizines savybes, mažina rūgštingumą, sudaro sąlygas vystytis naudingai mikroflorai.
Tyrė mokslininkai
Pasak A.Šeško, pelenai – vertinga trąša. Juose yra kalcio, kalio, fosforo, geležies, mangano, magnio, silicio, cinko, vario ir kt. Trąšai vertingiausi tik medžio pelenai. Juose daugiausia kalcio (nuo 25 iki 45 procentų), todėl pelenus galima prilyginti kalkinei trąšai. Jie ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Todėl pelenus galima naudoti kaip kalkinę trąšą. Pakalkinus rūgštų dirvožemį, augalai geriau aprūpinami kalciu ir magniu, susidaro palankios sąlygos fosforui ir kaliui įsisavinti.
„Apie pelenų poveikį augalų auginimui nemažai informacijos pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkai. Jų nuomone, medžio pelenai palankūs grūdinių augalų, šakniavaisinių ir kitų augalų derliui bei kokybei. Dėl medžio pelenų dirvožemis tampa purus, nesupuolęs, atsiranda palankios sąlygos prie augalo šaknų patekti orui ir vandeniui“, – sakė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius. Nors pelenai gerina dirvos struktūrą, tačiau juos reikia naudoti saikingai. Nepatartina jų naudoti, nežinant, koks dirvos rūgštingumas, nes pelenai ją šarmina. Norint, kad dirva būtų nerūgšti, reikia išberti apie 500–700 g/kv. m pelenų.
Vertingiausi lapuočių pelenai
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius sakė, kad vertingiausi yra lapuočių pelenai iš chemiškai neapdorotos medienos. Daugiausia makroelementų yra beržinių malkų pelenuose. Juose yra 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Mažiau vertingi yra pušinių malkų pelenai ir dar mažiau – eglių malkų pelenai. Durpių pelenuose yra tik 1 proc. kalio. Pelenuose esantis kalis yra potašo formos, jis tirpsta vandenyje ir yra lengvai augalų pasisavinamas. Fosforas netirpus vandenyje, tačiau augalų pasisavinamas ne blogiau nei iš fosforo trąšų.
Smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose būna mažai boro. Todėl pavasarį rekomenduojama į 10 kv. m išberti 700 g pelenų. Sunkius priemolio ir molio dirvožemius tręšti pelenais rekomenduojama rudenį, o priesmėlio – pavasarį. Pelenai gerina miško ir durpynų dirvas, jas nurūgština. Medžio pelenuose beveik nėra chloro junginių. Todėl pavasarį jais dažniausiai tręšiami aviečių, serbentų, agrastų, braškių krūmeliai, bulvės, vynuogės. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems grikiams, bulvėms, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų.
Pelenai puikiai tinka ir gėlėms. „Kalkingą dirvožemį mėgsta nemažai gėlių: aronai, kalniniai ir alpiniai astrai, kalinės ir rusinės bajorės, vaistiniai šalavijai, muilinės ir šliaužiančiosios gubojos, uoliniai ir plunksnuotieji gvazdikai bei kt. Tręšimas medžio pelenais labiau aktualus daugiamečiame gėlyne, ypač Vakarų ir Rytų Lietuvoje, kur vyrauja rūgščios reakcijos dirvožemiai“, – sakė A.Šeškas.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Pelenai naudojami nuo augalų kenkėjų ir ligų: spragių, kekerinio puvinio, miltligių. Medžio pelenais, anglimis arba kreida rekomenduojama apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus. Nuo braškių kekerinio puvinio, agrastų valkties galima barstyti po 10–15 g pelenų krūmeliui.
„Nuo kekerinio puvinio galima apsisaugoti tokiu mišiniu: 1 šaukštelis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų. Gerai sumaišytu mišiniu rekomenduojama pabarstyti pažeistas agurkų vietas. Ant prieskoninių augalų (krapų, petražolių, bazilikų) atsiradusius amarus galima naikinti taip: imama 1,5 stiklinės medžio pelenų, užpilama nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskiedžiama 10-čia litrų vandens ir įpilamas 1 šaukštas skysto muilo. Augalai purškiami gerai išmaišytu ir perkoštu tirpalu. Po savaitės augalus būtina nuplauti švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka ir aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai nuo amarų, baltasparnių bei erkučių“, – patarė A.Šeškas.
Specialistas pridūrė, kad pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydėjimo metu bulvės tręšiamos tirpalu, paruoštu iš 10 litrų vandens ir 2 stiklinių pelenų. Kiekvienam bulvių kerui išlaistoma po 0,5 litro tirpalo. „Jei dirvos rūgštingumą mažinsite medžio pelenais, spygliuočių pelenų reikia panaudoti 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų – 1,5 karto daugiau“, – sakė A.Šeškas.
