Batelių pasirinkimas – ne batelių reikalas
Specialistas nebijo griauti stereotipų ir aštrių frazių.
„Judesio analizėje vadovaujuosi Leonardo da Vinči pasakymu: visada abejok. Dar pridedu nuo savęs: arba/ir pagrįsk paskutiniais moksliniais tyrimais“, – teigia V. Aušra.
Birštone podiatras kalbės apie žmogaus biomechaninius veiksnius, kurie veikia bėgime.
„Grubiai kalbant, bėgimo batelių pasirinkimas yra ne batelių reikalas. Tai žmogaus raumenų ir žmogaus išsivystymo reikalas. Dažnai žmonės to nežino ir batelius perka kurie papuola, negalvodami, kam jie skirti“, – pastebi V. Aušra.
Pirmiausia specialistas ištiria, kaip žmogus juda. Tik tuomet galima atsakyti į visus klausimus. O atsakymai gali būti visiškai netikėti.
„Bateliai yra niekam nereikalingi, nes bateliai gadina bėgimą, gadina bėgimo techniką. Apie tai ir kalbėsiu – ar reikalingi bėgimo bateliai? Jie dažnai apskritai nereikalingi, nes žmogus biomechanine prasme geriau bėga basas, nei su bateliais. Bateliai, o ypač jei blogai parinkti, labai dažnai iškraipo. Visa esmė, kad reikia žvelgti giliau“, – pataria V. Aušra.
Žmonės nesidomi
Medikas pastebi, kad žmonės skuba į bėgimo trasą mažai išmanydami apie savo kūną ir jo galimybes.
„Visuomet tai lyginu su kraujo grupe – juk visi žino savo kraujo grupę. Čia lygiai taip pat. Jei norite bėgti maratoną, kuris yra didelis išbandymas kūnui, jūs turite žinote, kaip judate. Jeigu jūs to dalyko nežinote, jūs nežinote savo galimybių. Jūs nežinote, kurios pusės raumenys silpni, jūs to neįtariate. Tai yra 42 km, 42 tūkst. žingsnių. Jei dalinsime per pusę, tai bus 84 tūkst. žingsnių. Kiekvieno žingsnio metu mes turime smūgį, kuris yra 200-300 kg svorio jėgos. Tai mes gausime daugiau nei 20 tonų, kurias žmogus gauna bėgimo metu. Visa tai eina per čiurną, per kelią, per dubenį, per stuburą. Niekur kitur jis nedingsta“, – pasakoja V. Aušra.
Kiekvienam bėgikui, net ir mėgėjui, patratina tiksliai žinoti, kur tenka didžiausias krūvis.
„Problema ta, kad žmogus per daug save apkrauna, nežinodamas savo galimybių. Reikia investuoti į tyrimą, kad daugiau sužinoti apie save. Lietuviai ateina pas bet kokį gydytoją ir jis visuomet sako, kad bėgimas žaloja kelius. Tai mitas, kuris yra visiška nesąmonė. Patys keliai nesukuria jokios jėgos. Tai lietuviai, kaip ir viso pasaulio žmonės, dabar sėdi prie kompiuterio, prie stalo ir atrofavę savo dubens ir stuburo raumenis. Kai jie atsistoja ir bėga, jų stuburas ir dubuo neveikia.
Tada atsiranda disbalansas ir pradedama linkti į vieną ar kitą pusę. Esmė ne kelių problema – keliai turi tik atlaikyti jėgą. Reikia stiprinti dubenį ir stuburą. Žmonės pakyla ir bando bėgti“, – sako specialistas.
Batai (ne) padeda bėgti
Reklaminėse kampanijose gamintojai žada, kad bėgimo bateliai padės įveikti distanciją.
„Pagal fizikos dėsnius to negali būti, juk energija iš nieko neatsiranda. Energija yra sugeriama į batą ir kažkiek atiduodama. Bet geriausi bateliai atiduoda tik 50 proc. energijos. Bateliai iš esmės nesukuria energijos, o tik pablogina, sumažina. Todėl ir kyla klausimas: gal geriau bėgti basom, nes nėra tarpinės, kuri blogina bėgimą?“ – retoriškai klausia medikas.
Bėgimo batelių padas turi būti kuo storesnis. Šią gana plačiai paplitusią frazę girdėjo ne vienas. Tačiau ir šiuo atveju V. Aušra nesutinka.
„Parduotuvėje pardavėjai siūlo duoti pačius minkščiausius batelius, kad apsaugoti kelius. Absoliutus mitas. Minkštų batelių nereikia, nes minkšti bateliai daugiau sugeria energijos ir daugiau nieko neduoda.
Gal jie per daug minkšti ir koja ima linkti į kurią nors pusę ir jie dar labiau pablogina ir dar labiau padidina apkrovą į šoną. Tačiau pirkėjui tai labai gerai skamba. Jis galvoja, kad užsidės pagalves ant kojų ir lėks. Bateliai negali atlikti didesnės funkcijos, nei leidžia fizika“, – sako V. Aušra.
Pirmas pusmaratonis
Paskutinį balandžio savaitgalį Birštonas alsuos sporto dvasia. Jau ofiacialiai patvirtintos sertifikuotos trasos. Iš viso bus net keturios distancijos – 1,5, 5, 10 ir 21 km.
Balandžio 30-ąją startas bus duotas prie Birštono savivaldybės. Tuomet kurorto gatvėmis trasa pasieks Žvėrinčiaus mišką – čia bėgikams padės ir tyras miško oras. Bėgimo dalyviai finišuos starto vietoje – prie Birštono savivaldybės.
Paskutinį balandžio savaitgalį Birštone vyks ne tik pusmaratonio bėimas, bet ir visas sveikatingumo savaitgalis – bus organizuojamas paskaitų ciklas „Fizinis aktyvumas ir sveikata“. Būtent šio renginio metu pranešimą tarp kitų žymių specialistų skaitys ir V. Aušra.
