Vyriausybė, dėliodama kitų metų biudžetą, nesibodi net grasinti smarkiai sumažinti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų svarbių sričių finansavimą, mat daugiau esą nėra nuo ko nurėžti pinigų. Tačiau, pavyzdžiui, bus skirta beveik 30 mln. litų visuotiniam gyventojų surašymui, mat jį kitais metais atlikti pažadėjome ES.
ES krizė nerūpi
Po pirmojo kitų metų biudžeto svarstymo, antradienį vykusio Seimo plenariniame posėdyje, vakar jau komitetai ėmė karštligiškai ieškoti, kuriose eilutėse galima sutaupyti. Į valstybės institucijų finansavimą jau nebesikėsinama, o premjeras Andrius Kubilius anksčiau yra pareiškęs, kad daugiausia rezervo nurėžti lėšų yra sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.
Tačiau net įdėmiau nenagrinėjant biudžeto projekto daug kam gali atrodyti, kad yra visai neskaudžių sričių, kurios ir visai apsieitų be finansavimo. Štai numatyta kitais metais skirti 29,575 mln. litų visuotiniam Lietuvos gyventojų surašymui. Ar dabar pats laikas tokiam ne pačiam svarbiausiam reikalui?
Tiesa, pasirodo, tą padaryti įsipareigojome ES, kuriai nesvarbu – krizė Lietuvoje ar ne. Beje, jai tai niekada nebuvo svarbu. 14,5 mln. litų šiemet ir kitais metais turime išleisti kitam Briuselio įpareigojimui – žemės ūkio subjektų surašymui, krizės metu turėjome toliau leisti pinigus Bendrajam pagalbos centrui ir t. t.
Baustų už nepaklusnumą
„Žemės ūkio surašymui ES skyrė 1 mln. eurų (3,45 mln. litų), o gyventojų surašymui neskyrė lėšų“, – sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Vilija Lapėnienė.
Ji priminė, kad ir šiemet buvo leidžiami pinigai bandomajam gyventojų surašymui sostinės Antakalnio rajone ir Vilniaus rajone. Tam Vyriausybė buvo numačiusi 2,5 mln. litų.
„Yra priimtas ES reglamentas. Jei Lietuva jo nevykdytų, būtų taikomos sankcijos“, – paaiškino V.Lapėnienė.
Keisti prioritetai
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Rimantas Smetona nesuvokia, kodėl Lietuvai svarbiausi yra įsipareigojimai ES. Tiksliau, ne vien ES, o visi tarptautiniai įsipareigojimai. Dar 2008–ųjų spalio viduryje, kai valdžia jau pagaliau nebemaskavo Lietuvą siaučiančios krizės, Vyriausybė patvirtino prioritetų, kam trūkstant pinigų jie pirmiausia turi būti skirti, sąrašą. Pirmoje vietoje – įsipareigojimai NATO, antroje – įmokos ES, trečioje – algos ir socialinis draudimas, toliau – socialinės išmokos ir pašalpos.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete įvairių institucijų atstovai aiškino, kad jiems finansavimą reikia padidinti bent 2–3 mln. litų būtiniausioms reikmėms – šildymui, socialinio draudimo įmokoms, suplyšusioms uniformoms pakeisti. Tad sutaupyti 30 mln. litų būtų jau svarus ir reikalingas parodymas, iš kur galima gauti pinigų“, – dėstė R.Smetona.
Jokios užuojautos
Pasak jo, net jei už surašymo atidėjimą būtų Lietuvai pritaikytos sankcijos, teisminiai ginčai vyktų ne vienus metus, o per tiek laiko ir krizė baigtųsi: tada ne taip sunku būtų įvykdyti surašymą ir susimokėti baudą.
„O tie prioritetai, kad pirmiausia – įsipareigojimai NATO ir ES... Normaliomis sąlygomis tai gal dar ir neatrodytų labai nenormalu. Juk galvojama: savi nepyks, palauks, tegul tik užsienyje ant mūsų nepyksta. Bet dabar net supykimo nereikia bijoti, nes visi turėtų suprasti, kad Lietuvoje krizė vos ne sunkiausia visoje ES“, – sakė R.Smetona.
Valdžia neatsikrato vergų sindromo
Ona Valiukevičiūtė, Seimo narė:
Lietuvos prioritetai yra ne savi žmonės, o įsipareigojimai NATO arba ES. Galima kad ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymą prisiminti. Žozė Manuelis Barozas (Europos Komisijos pirmininkas, – red. past.) dar prieš uždarymą sakė, kad buvo įmanoma derėtis dėl pratęsimo, bet dabar jau vėlu. Tai geriausiai įrodo, kad Lietuvos valdžios savų žmonių interesai visai nedomina.
Aš suprantu, kad įstoję į ES turime laikytis tam tikrų įsipareigojimų, nes iš ten ir mes gauname įvairių subsidijų. Bet pirmiausia reikia žiūrėti, ar mūsų žmonėms yra gerai. Juk Lietuva turi įsipareigojimų ir saviems gyventojams.
Lietuvos gyventojų surašymą šimtu procentų buvo galima atidėti. Na ir kas, kad paaiškės, jog Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik milijonu? Ar nuo to visiems bus nuotaika geresnė, ar kas nors jausis sotesnis?
Tai, kad Lietuva pirmiausia skuba vykdyti įsipareigojimus NATO ir ES, o ne Lietuvos žmonėms, aišku, lemia ir galimos sankcijos įsipareigojimus sulaužius. Tačiau nemanau, kad tai pagrindinė priežastis. Iš seno paskui mus eina vergų sindromas. Baiminamasi užsienio sankcijų. Savų nebijoma, nes iš jų sankcijų nesulauksi. Savi žmonės juk gali pakentėti.
Danas NAGELĖ
