Drebučius primenantys gyviai atakuoja Baltijos jūros pakrantes. Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatovenerologė Rita Buivydaitė – Dailidėnė teigia, jog pasitaiko ne vienas atvejis, kuomet į ligoninės priimamąjį atvyksta nuo medūzų nukentėję poilsiautojai. Pastarieji skundžiasi pažeistos vietos dilgčiojimu, patinimu, skausmu, lokaliu bėrimu.
Pirmąją pagalbą įgėlus medūzai būtina suteikti kuo skubiau.
„Visų pirma pašalinti medūzą nuo odos. Tačiau tai daryti reiktų ne ranka, nes ir ją gali nudeginti, o audiniu. Geriausias pirmos pagalbos metodas – karštas vanduo. Maždaug 40 laipsnių.
Reiktų nudegintą vietą jame laikyti apie 20 minučių. Vėliau galima dėti ir ledo kompresus. Jei būtina – vartoti skausmą malšinančius vaistus“, - sako gydytoja R. Buivydaitė-Dailidėnė. Jei medūzos nudilgino akių, burnos ar lytinių organų sritis pagalbos reiktų kreiptis į medikus. Žmogaus organizmas nenuspėjamas, tad į medūzos įgėlimą reaguoja įvairiai, gali kilti ir gyvybei pavojingų komplikacijų.
Nukentėjusieji dažniausiai jaučia raumenų spazmus, pilvo, galvos skausmus, širdies ritmo sutrikimus. Kuo skubiau gydytojų pagalbos turėtų šauktis jautrios odos bei alergiški žmonės, taip pat vaikai. Dažnu atveju, apie alergiją nukentėjusieji sužino tik įvykus nelaimei. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė sako, jog Baltijos jūroje standartinis medūzos skersmuo siekia 15 – 17 cemtimetrų. Kuo vanduo šiltesnis, tuo didesnės jos užauga.
Baltijos jūros pakrantėse pirmosios medūzos pasirodo, rugpjūčio pabaigoje, kai vanduo įšyla ir jo temperatūra pasiekia 18 ar daugiau laipsnių.
Tuomet šių bestuburių gyvavimo ciklas eina į pabaigą. Jie išgyvena paskutinę savo augimo stadiją, kurios metu jūros bangos ir išskalauja medūzas į krantą ar nuneša į Kuršių marias. „Baltijos jūroje gyvena Aurelia Aurita medūzos. Tai populiari rūšis, sutinkama visuose pasaulio vandenynuose.
Šių medūzų gyvenimo pradžia būna pavasarį, balandžio mėnesį. Jos gyvuoja apie tris – keturis mėnesius“, - pasakoja R. Dailidė.
Medūzos plaukia genamos srovių, tad priklauso nuo vėjo, kuriame paplūdimyje šių gyvių bus daugiau. Pasak biologo, nors daugumos žmonių sveikatai poveikio Aurelia Aurita medūzos neturi, atsižvelgiant į medikų perspėjimus, šių gyvių patariama neliesti. Taip pat nesimaudyti ten, kur pastebimas didelis šių bestuburių kiekis.
Nuo medūzos įgėlimo nukentėjo vaikas
Deja, pajūrio gelbėtojai pastebi, jog perspėjimų poilsiautojai nepaiso. Pakrantėse išvydę medūzas, jas drąsiai ima į rankas, o tėvai vaikams su šiais gyviais nedraudžia ir žaisti. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pamena atvejį, kai prieš kelis metus nuo medūzos nukentėjo mažametis. Jam buvo nudeginta ranka.
Šią vasarą Baltijos jūros pakrantėje ties Palanga drebučius primenančių gyvių kol kas nepastebėta. Tuo tarpu, Klaipėdos ir Nidos paplūdimiuose gelbėtojai sako jau sulaukę medūzų antplūdžio. Esą daugiausiai šių gyvių galima pastebėti kai jūra rami. „Kada nėra vėjo, nėra bangavimo, tada pakrantėse galima pamatyti medūzas.
Paprastai jos būna kumščio dydžio, bet pasitaiko ir didesnių“, - pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki. Baltijos pakrantėse išvydę medūzas labiausiai sunerimsta užsieniečiai ar su vaikais pajūryje poilsiaujantys tėvai. „Dažniausiai kreipiasi mamos su vaikais, užsieniečiai, klausinėja ar šios medūzos nenudilgins, ar galima jas liesti. Kartais vaikai prisirenka daug medūzų ir su jomis žaidžia“, - pastebi Nidos gelbėtojų pamainos vadas Aivaras Bulnis.
