Savo namelį remontuoti sumaniusi juknaitiškė susidūrė su nenumatyta problema - kur dėti seną šiferį nuo stogo? Moteris buvo girdėjusi, kad bet kur šiferio išmesti negalima, o sąvartyne jo nepriima, nes tai - pavojinga atlieka.
Kita šilutiškė net ir to nebuvo girdėjusi, tad atlikusius šiferio lakštus susmulkino ir tiesiog šalia gatvės į duobes supylė... Kai redakcijos darbuotojai pagrasino iškviesti aplinkosaugininkus, šiferio lūženas susėmė ir į savo kiemą parsigabeno...
Abi moterys patarimo, kur vis dėlto tą šiferį dėti, klausė redakcijoje, o mes savo ruožtu - aplinkosaugininkų ir gamtosaugininkų. Tačiau išsiaiškinti, kur padėti šiferio atliekas, pasirodė ne taip paprasta. Tiksliau sužinojome, kad jo iš viso... niekur negalima dėti.
Lietuvoje - milijonas tonų asbesto
Šiferio sudėtyje yra pavojingos medžiagos - asbesto. Pats savaime žmogaus sveikatai pavojaus jis nekelia, pavojus sveikatai kyla tuomet, kai asbesto turintys gaminiai laužomi, ardomi arba kitaip apdorojami, nes tik tuomet aplinkoje išsisklaido be galo smulkios asbesto dalelės. Įkvepiant jos susminga į kvėpavimo takų audinį, supjausto plaučių alveoles ir sukelia vėžinius susirgimus. Kancerogeninis asbesto poveikis ilgalaikis.
Medikai tvirtina, kad iš pusantro tūkstančio kasmet nustatomų naujų plaučių vėžio atvejų 50 gali būti sukelti asbesto.
Daugiausia asbesto į Lietuvą atvežta sovietmečiu. Ekspertai sako, jog tas kiekis gali siekti apie milijoną tonų, ir apie 96 proc. jo sudaro šiferinės stogų dangos. Daug asbesto naudota ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visose tuomet statytose šiluminėse trasose ir katilinėse.
Nuo 2005 m. sausio 1-osios Į Lietuvą įvežti ir naudoti asbestą ir jo gaminius uždrausta.
Būtina gerinti aplinkos būklę
Šiemet balandžio viduryje šalies Vyriausybė pagaliau patvirtino Asbesto šalinimo programą 2008-2013 metams. Šiam projektui skirta daugiau nei 23 milijonai litų, didžioji dalis - stogams pakeisti. Projekto tikslas - pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinti sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto turinčius gaminius.
Programos vykdymą koordinuos Aplinkos ministerija, kai kurias priemones turės vykdyti savivaldybės.
Už atidavimą reikia mokėti
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros viršininką laikinai pavaduojanti Galina Misevičienė sakė, jog Asbestinių medžiagų tvarkymo įstatyme nurodyta šių medžiagų į sąvartynus nepriimti. Bėda tik, kad kur jas dėti - nenurodyta.
“Ecoservice” Šilutės įmonės vadovas Adomas Kuzminskas irgi patvirtino, kad sąvartyne šiferio atliekų pilti negalima, o ką patarti šilutiškiams - taip pat nežinojo. “Klaipėdoje yra toksinių ir kenksmingų atliekų sąvartynas, bet už 1 kg šiferio tenka sumokėti 65 centus. Žinant, kad lapas sveria 6-8 kg, susidaro ir visai nemenka sumelė, kurią tenka sumokėti tik už... atidavimą.
Nuimti kuo sveikesnį
Rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, jog žmonės ir jį klausinėja, kur dėti šiferio atliekas. Kol kas nėra parengtų poįstatyminių aktų, tad programos vykdymas dar nepajudėjo iš vietos. Ministerija turi parengti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą. Kai jis bus parengtas, per 2009-2010 metus savivaldybės privalės sukaupti informaciją, kiek rajone yra šiferiu dengtų stogų. Kol kas informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, kiekį, vietoves, kuriose jų yra, nerenkama. Todėl sunku prognozuoti jų šalinimo darbų apimtis, galimą lėšų poreikį.
O ką šiandien galima patarti žmogui, kuris klausia, kur dėti seną šiferį? R.Rimkus pataria sukrauti jį tokioje vietoje, kur jis niekam netrukdys, apdengti plėvele ir laukti, kol bus parengta utilizavimo metodika. Lėšų šiam reikalui turės skirti Aplinkos ministerija.
Anot R.Rimkaus, jei visą gyvenimą šiferis buvo virš galvos, tai kodėl jis negali dar porą metelių pabūti kur nors sklypo pakraštyje? Tik reikėtų pasistengti, kad nuimant jis išliktų kuo sveikesnis - tuomet grėsmės nekels.
Šilutė aikštelės neturi
Gretima Pagėgių savivaldybė, pasirodo, jau turi Biodegraduojamųjų ir pavojingų atliekų saugojimo aikštelę. Šilutėje tokios aikštelės dar nėra ir kada bus - neaišku, mat ją mūsų rajone turi pastatyti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Aikštelė bus įrengta šalia dabartinio Šilutės sąvartyno, nors jis ir bus rekultivuotas.
Šiuo metu rekultivuojami visi nelegalūs rajono sąvartynai, jau ruošiamas ir pagrindinio sąvartyno rekultivacijos projektas. Rekultivacija turėtų prasidėti po metų ar kiek vėliau.
Padangas surenka
Beje, sąvartynuose nepriimamos ir padangos. Tiesa, transporto įmonės šios problemos neturi. UAB “Šilutės autobusų parkas” direktorius Artūras Stonkus sakė, jog senas padangas išveža speciali įmonė “Antrinis perdirbimas”, o kitas susirenka patys jų gamintojai. Anot A.Stonkaus, problema tik viena - už išvežimą reikia mokėti.
O ką daro pavieniai piliečiai, matyt, žinome visi - veža į pakeles ir pamiškes, krauna namų palėpėse, sąmoningesni padeda šalia šiukšlių konteinerių...
Pasak G.Misevičienės, Aplinkos ministerija sudarė sutartį su Akmenės cemento gamykla, kuri priima padangas nemokamai, jei jas atveža savivaldos institucijos. Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, jog pernai iš mūsų rajono išvežta daugiau nei 20 tonų padangų. Jau ir šiemet sąvartyne jų yra sukaupta apie pusantros tonos, dar šiek tiek nuo pernai likę Rusnėje.
Sudaryti sutartis su gamykla savivaldybės kasmet turi iš naujo. Tai bus daroma rugpjūtį, o padangos vėl bus pradėtos rinkti rugsėjį. Gyventojai apie tai bus informuoti ir per spaudą, ir skelbimais garažų kooperatyvuose.
Vilija BUDRIKIENĖ
