Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis skelbia, kad visi piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę, išskyrus tuos, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Tačiau jeigu pilietis formaliai teismo nėra pripažintas neveiksniu, bet turi medikų nustatytą protinę negalią, tai netrukdo jam dalyvauti rinkimuose ir taip galbūt tapti manipuliavimo auka, rašo „Respublika“.
Neįgalūs nuo gimimo
Panevėžietės Aldonos sūnus 25 m. Vaidas serga Dauno sindromu. Vaikinui protinis neįgalumas pripažintas nuo pat gimimo. Visus tuos metus jis lankė ne mokyklą, o tik specialiąją paruošiamąją klasę, kurioje panašaus likimo vaikai lavinami, mokomi elementarių dalykų.
„Aišku, kad yra didelis protinis atsilikimas, jis nesugeba nei skaityti, nei rašyti. Dažniausiai žmonių su Dauno sindromu protinis išsivystymas pasiekia penkerių metų vaiko proto lygį. Tai ką tokio proto lygio vaikas gali daryti? Jam būtina nuolatinė priežiūra“, - pasakojo Aldona.
Moters teigimu, jos sūnus pereina medicinines komisijas, jam nustatytas nedarbingumas, Vaidas gauna invalidumo pensiją. Tačiau kaip ir daugelis kitų tėvų, auginančių protinę negalią turinčius vaikus, neatima jiems veiksnumo, nes mano, kad tai nereikalingas dalykas. „Kam eiti, nešti dokumentus, gaišti laiką? Juk vis tiek tai esmės nekeičia“, - retoriškai klausė Aldona.
Jie irgi balsuoja
Pasak panevėžietės, 25 m. Vaidas nuo pilnametystės jau septynerius metus gauna kvietimą balsuoti. „Kartą nuėjus balsuoti į rinkimų apylinkę niekas net nekreipė į mus dėmesio. Būdavo, kad net kartu užeidavome į balsavimo kabiną. Vaidas galėtų dalyvauti visuose šalyje vykdomuose rinkimuose, bet nevedame, nes čia jau panašu į pasityčiojimą iš rinkimų“, - sūnaus politinio apsisprendimo galimybes vertino Aldona.
Aldona patikino, kad jos sūnus ne vienintelis pavyzdys Lietuvoje. Mat pensione, kurį lanko Vaidas, panašaus protinio sutrikimo žmonių yra keliolika ir visi jie turi rinkimų teisę, nes teismas jiems veiksnumo neatėmė. „Tokių pavyzdžių Lietuvoje daugybė, protinį neįgalumą turintys žmonės kviečiami balsuoti, fizinę negalią - šaukiami į kariuomenę“, - sakė pašnekovė.
Aldona prisiminė kuriozinę istoriją, kai vienos jos pažįstamos fizinę negalią turintis ir invalido vežimėlyje sėdintis sūnus buvo intensyviai kviečiamas į kariuomenę. „Įdomu, į kokius dokumentus žiūri tie žmonės, kurie siuntinėja šaukimus į kariuomenę arba kvietimus balsuoti? Šiuo metu juk nesudėtinga sužinoti, kurie žmonės neįgalūs, kas gauna invalidumo pensijas, ar jie tinkami karo tarnybai, balsuoti“, - stebėjosi moteris.
Tai žmonių teisė
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas patikino, kad visi rinkimų teisę turintys piliečiai gauna balsavimo lapelius ir kitaip būti negali, nes to reikalauja įstatymai.
„Atimti rinkimų teisę iš tų žmonių vien dėl medicininės pažymos neleidžiama kategoriškai. Neveiksnumą gali nustatyti tik teismas. Tad jeigu jie ateina į rinkimų apylinkę, tai gali balsuoti. Gal tai ir nėra visai gerai, bet jeigu būtų kitaip, būtų dar blogiau. Buvo mūsų praktikoje tokių dalykų, kai prieš daugelį metų atvažiavę švedų stebėtojai pašiurpo vienoje pajūrio apylinkėje pamatę užrašą „protiškai atsilikęs“. Klausia, kaip čia yra, kas tai nustatė, o jiems sako, taigi visas kaimas žino“, - sudėtingą situaciją paaiškino Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas sutiko, kad iš principo protiškai neįgalūs žmonės yra neveiksnūs, bet čia, pasak jo, „globos įstaigų arba globėjų, kurie nepasirūpina atlikti tuos veiksmus iki galo, pasekmės“.
„Daugelyje demokratinių valstybių galioja nuostata, jeigu yra teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas, tada negalima balsuoti. O priešingu atveju bus, kad visas kaimas žino, gydytojas pasakė ir tt.“, - sakė Z.Vaigauskas.
Pavojus demokratijai
Seimo narys, teisininkas Kęstutis Čilinskas taip pat patikino, kad teisiškai visi piliečiai turi teisę balsuoti, dalyvauti šalies politiniame gyvenime, išskyrus neveiksnius.
„Jeigu neveiksnumas akivaizdus, kyla abejonių, kad asmens valia gali būti neadekvati, juo gali kas nors pasinaudoti, tada, be abejo, turėtų būti apribotas jo veiksnumas. Kito būdo, kaip tik teismo keliu atimti veiksnumą, nėra. Bet ši problema egzistuoja visame pasaulyje ir recepto tam nėra. Jau tegul geriau sugadina biuletenį, negu pradėti riboti asmenų balsavimą nenustačius veiksnumo“, - teigė K.Čilinskas.
Parlamentaro žodžiais, jeigu bus leista be teismo sprendimo neatėmus veiksnumo riboti asmens teises, tai galima toli nuvažiuoti. „Valdžia, norėdama išvengti balsavimo savo nenaudai, gali pradėti riboti asmenų teises, prisidengdama „tas neprotingas, anas neprotingas“ ir taip apriboti demokratiją“, - pavojus vardijo K.Čilinskas.
Manipuliavimo grėsmė
Pasak K.Čilinsko, tarptautiniais teisės aktais kaip tik siekiama integruoti neįgalius žmones į gyvenimą, o ne izoliuoti juos atėmus veiksnumą. Tokiems žmonėms būtina suteikti informacijos, bendrauti su jais. Tačiau, anot pašnekovo, yra problema ir pavojus, kad galbūt jais manipuliuojama.
„Galbūt jų balsus susirenka tie, kas daro įtaką jų globos namams. Įdomu, kaip ten tvarkomasi, kaip ten užtikrinamas objektyvumas? Manau, kad ten turėtų būti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Lygių galimybių kontrolieriaus specialus dėmesys. Tai yra labai svarbu, nes jie negali prieiti patys prie informacijos šaltinių. Gali būti, kad jiems viena informacija suteikiama ir jie automatiškai už kažką vieną balsuoja. Reikėtų įsitikinti, ar tie žmonės nėra manipuliacijos įrankis dėl savo tokios sveikatos būklės“, - svarstė teisininkas.
Info
Už savo veiksmus negalintys atsakyti asmenys, o tokių Lietuvoje yra 4286, bus išbraukti iš artėjančių Seimo rinkimų bei referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo rinkėjų sąrašų.
Duomenis apie asmenis, pripažintus neveiksniais, Lietuvos notarų rūmai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Teismo pripažinti neveiksniais asmenys bus išbraukti iš rinkėjų ir referendumo dalyvių sąrašų ir rinkimų biuletenių negaus. VRK įsipareigojo duomenis naudoti tik šiuo tikslu. Pasibaigus rinkimams VRK Lietuvos notarų rūmų pateiktus duomenis privalės sunaikinti.
Arturas Paknys