Susidūrus su žvėrimi apie eismo įvykį privalu pranešti policijos pareigūnams, tačiau draudimo išmoką gauti pavyksta ne visada.
Daugiau nei 1000 susidūrimų
Policija praneša, kad eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo šių metų rugsėjo 1 iki lapkričio 26 dienos užregistruota daugiau nei 1000 susidūrimų.
„Užregistruoti 1 143 eismo įvykiai, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnais (neišskiriama, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas). Tarp šių įvykių – trys, kuriuose nukentėjo žmonės.
Dažniausiai susiduriama su stirnomis, briedžiais, elniais, pasitaiko – ir šernų, kiškių, lapių. Iš naminių gyvūnų – šunys, katės. Yra ir atvejų, kai partrenkiami į kelią įėję naminiai gyvuliai (jaučiai, karvės, arkliai)“, – tv3.lt teigė Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Tokio pobūdžio eismo įvykių daugiausia užregistruoja trijose apskrityse ir net 16 savivaldybių.
„Pagal apskritis daugiausia įvykių – Klaipėdos, Vilniaus, Kauno. Pavyzdžiui, vietovės: Vilnius, Palanga, Druskininkų ir Neringos savivaldybės, Jonavos, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonai“, – sakė policijos tarnyba.
Būtina pranešti policijai
Susidūrus su laukiniu žvėrimi ar naminiu gyvūnu apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Tai reglamentuojama ir Kelių eismo taisyklėse.
„Transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu, privaloma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, vykdyti jų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai“, – tv3.lt komentavo Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Tiksli bauda už laikinio žvėries nutrenkimą nėra nustatyta, kadangi įvykus eismo įvykiui policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybės.
„Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan.
Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, – baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – teigė policijos tarnyba.
Jeigu vairuotojas nusprendžia pasišalinti iš tokio eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Išmoka tik su kasko
Partrenkus laukinį žvėrį draudimo išmoką už patirtus nuostolius pavyks gauti tik tiems automobilių savininkams, kurie savo transporto priemonę yra apdraudę kasko draudimu.
„Visų pirma labai svarbu akcentuoti, jog žala po susidūrimo su laukiniu gyvūnu draudimo bendrovių yra atlyginama tik kasko draudimo sutartis turintiems klientams. Tokio pobūdžio žalos pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą nėra atlyginamos, kadangi šio draudimo paskirtis yra atlyginti žalą kitam asmeniui, bet ne apsaugoti paties vairuotojo turtą“, – tv3.lt teigė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Turint tokį draudimą išmoką galima gauti ir tuo atveju, jei susidūrimas su laukiniu žvėrimi įvyko kelio ruože, kuris pažymėtas įspėjamaisiais ženklais.
„Nepriklausomai nuo to, ar kelio ruožas buvo pažymėtas apie laukinius gyvūnus įspėjančiu kelio ženklu, ar ne, draudimo išmoka atsitikus tokiam įvykiui būtų mokama, o jos dydis priklausytų nuo kliento patirtų nuostolių dydžio bei individualiai aptartų kasko draudimo sąlygų, pagal kurias buvo sudaryta draudimo sutartis“, – sakė A. Romanovskis.
Svarbu žinoti, kaip elgtis
Draudimo atstovai perspėja, kad jeigu kelią perbėga laukinis gyvūnas, tačiau susidūrimo su juo pavyksta išvengti, atsipalaiduoti ir tuoj pat spausti akseleratoriaus pedalo nereikėtų.
„Paskui vieną gyvūną netrukus gali išlėkti ir kitas ar net visas gyvūnų būrys. Netinkamas sprendimas būtų ir bandyti nuo kelio gyvūną nuvyti garsiniu automobilio signalu ar mirksint šviesomis, kadangi gyvūnas gali sutrikti ir pasielgti neprognozuojama“, – tv3.lt sakė A. Romanovskis.
Romanoskio teigimu, jeigu po susidūrimo negyvas žvėris lieka gulėti ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo būtina padėti avarinio sustojimo ženklą, kad apie kliūtį būtų įspėti kiti vairuotojai.
„O jeigu laukinis gyvūnas susidūrimą išgyveno, patartina prie jo nesiartinti – padėti jam vis tiek nebus įmanoma, o sužalotas žvėris gali elgtis neprognozuojamai ir sužeisti prie jo prisiartinusius žmones“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Pavojingiausias laikas
Gamtos tyrinėtojų atliktas tyrimas rodo, kad ruduo ir žiema yra pavojingiausias laikotarpis, kurio metu padaugėja susidūrimų su gyvūnais.
„Mes nustatėme, kad susidūrimai, kuriuose dalyvavo šernai ir stirnos, pasiekė aukščiausią lygį rudenį ir žiemą. Tai vyksta dėl pūdymo laikotarpio, ilgesnių naktų ir medžioklės“, – rašoma Andrius Kučo ir Lino Balčiausko tyrime.
Mokslininkai nustatė, kad, kad didžiausia susidūrimo rizika Lietuvoje yra žiemos laikotarpiu 5–9 val. ir 16–19 val.
Pavasario laikotarpiu ir vasaros pradžioje pavojingiausias laikas 3–5 val. ir 19–23 val.
