Vokietijoje nuo pavojingos atmainos bakterijos Escherichia coli (EHEC) sukelto žarnyno infekcijų protrūkio mirė 48 žmonės. Dar po vieną — JAV, Švedijoje ir Prancūzijoje. 16-oje pasaulio šalių susirgo maždaug 4000 žmonių, iš jų apie 900 — sunkiai. Šiaulių apskrities valstybinės maisto veterinarijos tarnybos specialistai sako, jog mums apsisaugoti gali padėti elementarūs higienos įpročiai.
Šaltinis iki šiol neaiškus
— Taip ir nepavyko nustatyti E.coli infekcijos šaltinio. Vokietijos mokslininkai skelbė, kad infekcijos šaltinis — pupelių daigai, Rusijos veterinarai — mėsa iš Vokietijos, galiausiai „kaltintos“ vaistinės ožragės sėklos iš Egipto. Kilus infekcijos protrūkiui atsakingų tarnybų veiksmai primena gaisro gesinimą, o ne nuoseklų darbą. Ar įmanoma Lietuvoje išvengti Europą drebinančio infekcijos protrūkio?
Šiaulių apskrities VMVT Maisto skyriaus vedėja Audronė Mikalauskienė:
— Escherichia coli (E. coli) bakterija, randama šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus žarnyne, yra dalis normalios žarnyno mikrofloros ir paprastai nepavojingos. Tačiau tam tikros šios bakterijos padermės gamina toksinus ir sukelia ligas.
Vokietija susidūrė su nauju E. coli štamu, sukeliančiu žarnyno kraujavimą, stiprius pilvo, skrandžio skausmus, inkstų nepakankamumą.
— Tai kaip išlikti sveikiems?
— Susirgimo rizika mažėja laikantis maisto tvarkymo ir asmens higienos. Rankas reikėtų plauti prieš tvarkant, teikiant maistą ant stalo, valgant maistą, pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes, nuvalius paviršius, išmetus šiukšles, palietus augintinį ar apsilankius ūkyje.
Prisilietus prie termiškai neapdoroto (žalio) produkto reikėtų ne tik plauti rankas, bet ir dezinfekuoti įrankius bei kitus paviršius.
Išbėgus mėsos sultims šaldytuve, ant stalo ar svarstyklių — pirmiausiai jas nuvalyti popieriniu rankšluosčiu ir tik po to pašluoste.
— Kokie saugūs maisto gaminimo būdai?
— Žmonės, turintys susirgimo požymių — viduriuojantys, vemiantys — negali gaminti maisto.
Mėsa turi būti pakankamai termiškai apdorota — temperatūra produkto viduje aukštesnė negu 75 laipsniai.
Visus vaisius ir daržoves, ypač šakniavaisius, prieš vartojimą reikėtų plauti po tenkančiu vandeniu. Turinčiųjų odelę nulupti ir vėl kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
Vengti kryžminės taršos — bakterijų, virusų pernešimo nuo vieno maisto ant kito per rankas, įrankius, įrangą ar tiesiog aptaškius, varvant skysčiams. Todėl gaminant būtina atskirti žalią ir paruoštą maistą vartoti tiesiogiai — naudoti atskiras pjaustymo lenteles: žaliai mėsai, paukštienai, jūros gėrybėms, maistą laikyti uždengtą.
Terminis maisto produktų apdorojimas sunaikina bakterijas ir virusus.
Bakteriologinė tarša tyko aplinkoje
— Ar E.coli infekcijos plitimas susijęs su tuo, kad laukai laistomi gyvulių srutomis, tręšiami mėšlu? Ar bakterijos plitimo kelias: gyvūnų išmatos — dirvožemis — daržovės — mėsa?
Šiaulių apskrities VMVT viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis:
— Toks kelias įmanomas. Bakteriologinės taršos aplinkoje yra nuolat.
— Neseniai jūsų tarnyba išplatino informaciją, kad viena Telšių bendrovė laukus laistė ne tik kiaulių srutomis, bet ir jų skerdimo liekanomis — sutrintomis gyvulių žarnomis ir kitais vidaus organais. Kokią grėsmę tokia tarša kelia aplinkai? Ar tai didina pavojų užsikrėsti E.coli ir kitomis bakterijomis?
— Vadinamuosius šalutinius gyvūninius produktus galima perduoti tik VMVT šiai veiklai patvirtintoms šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėms. Tokia savivalė yra netoleruotina: kai gyvūninės kilmės atliekomis yra tręšiami laukai, teršiama aplinka. Už šią veiklą numatyta administracinė atsakomybė.
— Kokios veterinarinės saugos taisyklės turi būti pažeistos, kad atsivertų kelias plisti E. coli bakterijai?
— Visiems gyvulių augintojams yra taikomi aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti. Priklausomai nuo gyvulių laikymo būdo ir gyvulių skaičiaus, privaloma įsirengti mėšlides ir srutų kauptuves, kad jose tilptų kiaulių ir paukščių 8 mėnesių mėšlas, o kitų gyvūnų — 6 mėnesių.
Laukus, kuriuose numatoma auginti daržoves, mėšlu arba srutomis galima tręšti tik prieš sėją arba nuėmus derlių. Patręšus pievas ar ganyklas organinėmis trąšomis, ganyti gyvulius ar šienauti galima ne anksčiau kaip po 2 savaičių.
Tręšti laukus mėšlu ar srutomis leidžiama tik šiltuoju metų laiku, kai yra galimybė įterpti į dirvą. Geriausia laukus, skirtus daržovėms auginti, tręšti perpuvusiu mėšlu. Taip sumažinsime dirvos ir aplinkos užterštumą įvairiomis bakterijomis.
Taisyklės visiems galioja
— Šiaulių apskrityje tankus kiaulidžių tinklas. Ar kiaulidės nėra ekologinė ir bakteriologinė bomba mūsų pašonėje?
— VMVT patvirtino kiaulių, paukščių ir kitų gyvūnų laikymo taisykles, kuriose nurodyta, kiek patalpų ploto turi būti skiriama gyvuliui, priklausomai nuo amžiaus, laikymo būdo, auginimo paskirties. Privaloma sudaryti tinkamas zoohigienines laikymo sąlygas (apšvietimas, ventiliacija, patalpų temperatūra, vandens tiekimas, pakreikimas, mėšlo, srutų surinkimas). Taip pat svarbu išlaikyti sanitarines apsaugos zonas nuo gyvenamųjų patalpų, visuomeninių pastatų.
Mūsų tarnyba kontroliuoja, kaip užtikrinami gyvūnų gerovės reikalavimai, biosaugos priemonių vykdymą, taip pat šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą. Kiaulių ar kitų auginamų gyvulių skaičių riboja esančių patalpų plotai, o dėl plėtros sprendžia kitos institucijos.
Manau, kad tinkamai ūkininkaujant, kiaulių, paukščių fermos nekelia realios grėsmės aplinkai ir žmonėms.
Susirgę kreipkitės į medikus
Spėjama, kad šios itin pavojingos infekcijos protrūkį sukėlė daigintos sėklos iš nedidelio ekologinių produktų ūkio Vokietijos šiaurėje. Susirgimų židinys užregistruotas ir Prancūzijos Bordo regione. Pranešama ir apie užkrėstas ožragės sėklas iš Egipto.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Žana Milišiūnaitė vykstantiems į Vokietiją ar Prancūziją patarė nevalgyti sėklų ir pupelių daigų. Pačioje Vokietijoje naudoti maistui daigus neuždrausta, todėl prieš valgant patiekalą vertėtų paklausti, ar jo sudėtyje tikrai nėra daigų.
„Įtarus simptomus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, nesigydyti patiems“,— patarė specialistė. Taip apsaugosime savo šeimą — Lenkijoje užregistruotas atvejis, kai nesilaikant asmens higienos E.coli bakterija vienas šeimos narys užkrėtė kitą. Prevencinės priemonės— vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, valgyti tik gerai išvirtą ar iškeptą mėsą, gerai nuplautas ir termiškai apdorotas daržoves, plautis rankas.
Profilaktinių atsargumo priemonių reikėtų lakytis nuolat.
Kaip pilnta infekcija?
Infekcija plinta valgant užkrėstą ir nepakankamai termiškai apdorotą maistą, kontaktuojant su infekuotais gyvūnais. Užsikrėsti galima ir nuo žmogaus, pavyzdžiui, šeimoje prižiūrint vaiką, keičiant sauskelnes, slaugos namuose ir kitur.
Maisto produktai, kuriuos vartojant kilo protrūkiai ir laikomi šios infekcijos šaltiniu: ne pilnai termiškai apdorota jautiena arba kita mėsa, termiškai neapdorotas pienas, įvairios daržovės (agurkai, špinatai, salotos), nepasterizuotos obuolių sultys, sūriai.
Irena BUDRIENĖ
