Į Panevėžio ligoninės kardiologijos skyrių pateko 66-erių Stasys, atvykęs iš Akmenės. Sako, kad kai prasidėjo sveikatos problemos, iš pradžių nuvyko į Šiaulių ligoninę ir gavo siuntimą atvykti čia. Stasys pasakoja, kad negalavimai užklupo netikėtai.
„Ir dusimas, ir paskaudėjimas čia, ir kadangi užsieny dirbau, neseniai grįžau, ir man buvo pulsas vieną kartą 158. Mane nuvežė į Šiaulius į ligoninę, tada pasiuntė čia“, – pasakoja Stasys.
Pacientą ištyrę medikai, nustatė, kad jam užsikišo kelios kraujagyslės, tad jau netrukus senjoras keliaus į Klaipėdą, kur jam atliks operaciją.
„Reikalinga operacija ir mane vedėja siunčia į Klaipėdą operacijai. Gydytojas pasakė, kad jei darysi operaciją – dar pagyvensi 10 metų“, – kalba Stasys.
Pensininkas džiaugiasi, kad kreipėsi laiku.
„Nežiūrėsi ir atsidursi, kur nereikia. Daktaras sako – dar gali gyvent“, – sako Stasys.
Panevėžio ligoninės kardiologas sako, kad jų skyriuje – nenutrūkstamos pacientų eilės. Esą situacija nesikeičia jau eilę metų, o pandemija ją tik paaštrino.
„Turime nemažai pacientų, kurie skundžiasi įvairiais ritmo sutrikimais, dusuliais, kurie persirgę yra kovido infekcija. Tai tokių yra tikrai masė, ir kai prasidėjo pandemija, jų srautas nemažėja“, – teigia kardiologas Tomas Vasylius.
Tačiau ne visi iš karto pastebi ir kreipiasi į gydytojus. Apie tai liudija mirtingumo statistika. Pagal naujausiai pateiktą 2020 metų statistiką, daugiau nei pusę visų Lietuvoje registruojamų mirčių nutinka dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Pagal tai Lietuva pirmauja Europoje, o Europos sąjungos vidurkį viršija net 4 kartus.
„Dažniausiai žmogus retai jas jaučia stipriai, kol jos palengva blogėja. Nematomos ligos, nes spaudimo kartais neskauda, žmogus nesijaučia blogai, ir po to matom pacientą, kai jam jau įvyksta komplikacijos, tai tuo jos yra pavojingos, kad dažnai, kai prasideda pokyčiai, žmogus nieko nejaučia. Todėl reikia save stebėti, matuotis spaudimą, jei širdies nepakankamumas – svertis“, – aiškina T. Vasylius.
Medikai sako, kad padėtį pablogino ir pandemija – sveikatos paslaugos buvo perskirstytos kovai su koronaviruso infekcija, pacientams patekti pas gydytojus tapo gerokai sudėtingiau, dėl to suprastėjo bendra medicininių paslaugų kokybė ir prieinamumas.
„Pandemija sukėlė daug iššūkių. Iš vienos pusės, pacientai ne visada patekdavo pas gydytojus dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaistų vartojamumas lėtinėm ligom nebuvo nuoseklus, pacientai nesikreipdavo anksti dėl savo problemų, ir dabar turime tokią situaciją, kad pacientų daug, jie sudėtingi, o ligos pažengę į priekį dėl keleto priežasčių“, – tvirtina LSMU Kardiologijos instituto direktorė Gintarė Šakalytė.
Pasak specialistų – pagrindinės kraujagyslių ir širdies ligų priežastys – nesveika mityba, per mažas aktyvumas, nutukimas ir žalingi įpročiai – alkoholis bei rūkymas.
Tad sveikatos specialistai ragina skatinti sveikai gyventi savo mažuosius, kad auganti karta tokių problemų neturėtų.
„Daugiau judėti, mažiau nervintis, kovoti su stresu, stengtis maitintis sveikiau. Neturi būti prabangūs produktai, bet tiesiog jie gali būti sveikesni. Vengti kitų žalingų įpročių, ir taip galime tą kartą išsiugdyti nuo mažų dienų ir jie išmoks kitaip gyventi. Mes matome gerų pavyzdžių Skandinavijoje – kai žmonės aktyviai ilsisi, o ne ant sofos“, – kalba T. Vasylius.
Sprendžiant šią problemą, valstybė didžiausią dėmesį ketina skirti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai.
„Šeimos medicinos grandžiai išlieka pats didžiausias finansavimo prioritetas, kad žmonės turėtų galimybę patekti pas šeimos gydytoją laiku. Dar svarbiau, kad ugdytume pasitikėjimą paciento gydytoju. Ne kartą buvo minėta, kad jei paskirtas gydymas – jo laikytumėmės, ir kad pacientai nevengtų, nedelstų apsilankyti pirmiausia – pas šeimos gydytoją“, – sako J. Sejonienė.
Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pradėjo sveikatos priežiūros reformą, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamesnės. Ir siekia, kad iki 2030 m. mirtys, kurių galima išvengti sumažėtų perpus.