Jums gali atrodyti, kad tai - nesąmonė. Kodėl kas nors naudotų tai, ko nesupranta? Tačiau tai yra tiesa. Žmonija išmoko pasitelkti narkozę tiesiog eksperimentuodami, nes veikimo mechanizmas iki šiol yra visiška paslaptis. Jei kas nors mokslininkų paklaustų, kaip veikia narkozė, šie atsakytų, kad ji neleidžia smegenų ląstelėms bendrauti vienai su kita. Kaip tai pasiekiama įkvepiamais anestetikais? Niekas negali pasakyti.
Bendroji anestezija yra viena didžiausių medicinos mokslo paslapčių nuo pat jos pirmųjų žingsnių penktajame 19 amžiaus dešimtmetyje. Visgi, dabar Kvinslando Universiteto mokslininkai teigia, kad jų tyrimai gali bent šiek tiek praskleisti šį paslapties šydą. Mokslininkai atliko eksperimentus su pelių ir vaisinių muselių smegenų ląstelėmis ir pastebėjo, kad dažniausiai naudojama anestezija trukdo syntaxin1A baltymui laisvai judėti ląstelės membranoje. Šie baltymai tam tikru momentu ląstelėms siunčiant signalus sueina drauge, leisdami signalui keliauti per kelias smegenų ląsteles.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad tos vaisinės muselės, kurios turi pakitusius syntaxin1A baltymus, yra labiau atsparios anestezijai. Taigi, bent jau maža narkozės mechanizmo dalis dabar yra žinoma. Visgi, norint pasiekti tai, į ką dabar žiūri mokslininkai, reikės atlikti dar visą eilę tyrimų ir eksperimentų.
Naudoti įrankį nežinant, kaip jis veikia, yra labai pavojinga, ypač kai kalbame apie mediciną. Narkozė sukelia stiprų šalutinį poveikį ir yra pavojingesnė kai kuriems žmonėms. Žinant, kaip ji veikia, galbūt būtų įmanoma sukurti veiksmingesnius anestetikus, kurie turėtų tą patį poveikį veikdami mažesnėmis dozėmis ar nesukeltų šalutinio poveikio.
