Rubiko kubai skirti tam, kad ypač protingi žmonės imtų ir juos, išmaišytus į įvairiausias spalvas, sudėliotų atgal į skirtingų spalvų sienas turinčias kaladėles? Klystate! Menas iš kubų, atrastas Pablo Picaso, evoliucionavo būtent Rubiko kubų mėgėjų dėka.
Jie sujungė dešimtis ir netgi šimtus Rubiko kubų, išdalijo juos dalimis, dėliojo po kubelį išgaudami šešėlius, spalvinius perėjimus ir taip suįžūlėjo, kad sugebėjo iš Rubiko kubų pagaminti netgi garsiojo paveikslo „Mona Liza“ reprodukciją.
Atminkite, kad kubizmas nuo šiol turi kitą vardą – rubikubizmas.
Kas tapo įsiveržėliu, sugebėjusiu „išsityčioti“ iš P. Picaso atrastą tapybos manierą? Atsakymą rastume vieno prancūzų gatvės menininko asmeninėje svetainėje, kurioje jis eksponuoja pirmųjų 8 bitų arkadinių žaidimų herojus, pagamintus iš tų pačių Rubiko kubų.
Tiesa, tam, kad būtų pavaizduotas paprastas žaidimo herojus, daugybės kubų neprireikia. Tačiau kur kas sudėtingiau atkartoti sudėtingus paveikslus. Vis dėlto įmanoma net ir tai! Menininkas, vardu Florence'as Reyus, išnaudoja ribotą spalvų skaičių, esantį Rubiko kube surenkdamas reikalingas spalvų kombinacijas ant jo priekinės sienos, o galinę tvirtindamas prie pagrindo. Vaikinas savo darbais išgarsėjo 2005-aisiais.
Vis dėlto jis – ne vienintelis P. Picaso tapymo manieros „griovėjas“. 2000-aisais savo „Kubų darbus“ pristatė Robertas Mckinnonas – elektrikas pagal profesiją ir menininkas laisvalaikiu iš Toronto.
Jis įdomiausius vaizdus apdirbdavo vaizdo redagavimo programomis, taip sukurdamas „pikseliuotus“ paveikslus, kuriuos vėliau atkartodavo naudodamas Rubiko kubus.
Daugiau rubikubizmo pavyzdžių – nuotraukų galerijoje.