Smėlėtuose ir kalvomis nusėtose Anykščių krašto žemėse ūkininkaujančiųjų technika jau visas mėnuo kaip maudosi dulkėse. Ūkininko Valentino Karaliūno darbininkai netoli Troškūnų purena lauką pavasario sėjai. Paruošus dirvą ir subėrus sėklas viliamasi vieno – kad dangus viską palaistytų.
Jei iš po žiemos ne vienas grūdininkas džiaugėsi neblogai peržiemojusiais žieminiais kviečiais ar rapsais, tai įsibėgėjus pavasariui dėl lietaus trūkumo vis labiau imama nerimauti.
„Reikia lietaus, nei daržų pats negali pasidaryti ir grūdams prastai. Jei uždžiovins viskas, viskas suprastės. Tai bijot, kad kaip pernai bus? Nu, žinokit taip. Labai net baisu darosi, bet ką darysi, prieš gamtą nepašokinėsi“, – kalbėjo ūkio darbininkas Gediminas Žiogas.
Kad palaistytų laukus atplukdyti lietaus debesys laukia ir Panevėžio rajono ūkininkai. Mišrų keliasdešimties hektarų ūkį valdantys Valiukai Miežiškių seniūnijoje prieš 2 savaites pasodino ankstyvąsias bulves, bet sužvarbę sodinukai lysvėse nė iš vietos.
„Šiemet bulvės pasodintos, dvi savaitės jos kaip guli, šiek tiek išleidę daigelius ir taip stovi, į viršų nekyla. Pabus toliau, bet kas iš to – augs tik žolė. O prie 4–7 laipsnių šilumos sunkiai kas auga“, – sakė Panevėžio rajone įsikūręs ūkininkas Vilius Valiukas.
Kitą dalį paruoštų sėklinių bulvių ūkininkas kol kas delsia sodinti, mat atšalę orai verčia stabdyti visus pradėtus lauko darbus. Pasak V. Valiuko, šie metai prastesni nei praėję ir daržininkams, ir gėlininkams. Pagrindinė priežastis – nėra šilumos.
„Ne tik šilumos, kaip ir šiandien debesų yra, bet negali pralyti niekaip“, – skundėsi ūkininkas.
Lietaus laukiančius ūkininkus neramina ne tik galimas blogas derlius. Jau dveji prabėgę metai buvo įtempti – pernai visi žemdirbiai kentė sausrą, užpernai viską skandino liūtys. Net paprastus sodininkus sausra privertė suktis.
„Aišku, kad baisu ir pernai, kai buvo, tai vyras man neleido ravėti. Sako, neravėk bulvių, tik neravėk bulvių. Tai, žinokit, pernai jų ir turėjau. Taip būtų išdegę, išgelbėjo žolė. Nedavė drėgmei išgaruoti“, – pasakojo daržininkė Zita Tamašauskienė.
„Investuoti daugiau reiks, ir chemijos, ir žoles purkšti. Visur viskas atsimuš į savikainą. Kiekvienais metais ant vieno ar kito dalyko yra nuostolių. Nėra taip, kad būtų kaip sviestu patepta. Čia ne pas mus vienus, pas kiekvieną ūkininką“, – teigė V. Valiukas.
Anykštėnai pensininkai, norėdami palepinti anūkus pirmomis braškėmis, uogienojus ne tik kasnakt pridengia, bet ir laisto. Mat drėgmės ir temperatūros stygių patiriantys augalai patiria stresą. Deja, ir sinoptikai pažadėti nieko gero negali.
„Manau, reikės nekentėti, o kęsti iki Velykų, o tai dar 10 dienų mes to lietaus nematysime. Orus lems aukšto slėgio sritys, dėl to orai bus giedri, mažai debesuoti“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Nuo kitos savaitės antradienio orai dar ir sušils. O tai nepalaistytiems sodinukams ar kitiems augalams bus gana pražūtinga. Orai lepins nebent šilumos išsiilgusius miestiečius. Pasak N. Šulijos, jeigu šią savaitę temperatūra dieną pakildavo iki 6-8 laipsnių šilumos, tai kitą savaitę bus dvigubai – iki 15-17 šilumos.
Suskaičiuota, kad po pernai metų sausros Lietuvos ūkiai prarado vidutiniškai apie 30 proc. pajamų. Žemdirbių praradimų esą neišgelbėjo net grūdų kainų kilimas. Ir nors sausros padariniams kompensuoti Lietuvoje numatyti 7 milijonai eurų, ūkininkų tai neguodžia.
Šie pradėjo derybas su Vyriausybe, kad parama už pernykštę sausrą būtų dar padidinta. Šiuo metu prie sausros artėja visa Vidurio Lietuva, drėgmės kol kas pakanka Suvalkijoje.
