Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze. Tai alerginė liga, kurią sukelia neti nkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes.
Kaip atpažinti alergiją
Mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė, kiekvieną pavasarį susidurianti su alerginių susirgimų paūmėjimu tarp ligonių, pastebi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos. Dažnai į alergologo kabinetą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar kokios nors kitos ligos. „Alergija turi tipiškus simptomus, jai būdingas sezoniškumas, – pasakoja profesorė R.Dubakienė, – paprastai žmogus jau antrąjį sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir pradeda ašaroti akys, ima varginti niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vandeninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kankinti sausas kosulys, gali prasidėti net traukuliai. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro – prasideda žiedadulkinė bronchinė astma.“
Pasak profesorės, ligą galime pavadinti šienlige tik tada, kai pasireiškia abu simptomai iš karto – ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas iš jų – vadinasi, prasidėjo alerginė sloga arba akių junginės uždegimas, alerginis konjunktyvitas.
Augalai – alergenai
Kovo–gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, topoliai ir klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys – net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, žydi svarbiausias alergizuojantis augalas – pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.
Padeda specifi nė imunoterapija
Kažin ar visi žino, kad jau net nuo 1911 metų pasaulyje šienligė sėkmingai gydoma imunoterapijos metodu? Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 metų. Šiuo metu senas metodas yra labai ištobulėjęs, mokslininkai sukūrė daug naujų gydymo schemų. Gydymas imunoterapija – tai skiepijimas, tačiau ne tradicinis, ne toks, kaip nuo infekcinių ligų, kai į organizmą suleidžiamas virusas ar bakterija. Gydant nuo alergijos mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pripratina nereaguoti į jį.
Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis. Net iki 85 proc. seąrgančiųjų alerginėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali ilgai nepasireikšti, „išlenda“ paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pradėti kankinti moteris po gimdymo. Niekas nežino, kada pasislėpęs genas pradės alergizuoti.
Polinozės (šienligės) simptomai:
nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies; nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai; akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas; gomurio ir liežuvio perštėjimas; dusulys, sausas kosulys; odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).
Meilė Jančorienė
