Žmonių, užsimirštančių metro (žr. mano tekstą “Jų papročiai - 2”), rūšis pasipildė nauju porūšiu! Matau suaugusį vyriškį, atliekantį tą judesį...
“Tas judesys... - kaip rašė R. M. Rilkė, - niekad anksčiau neregėtas judesys” lyg ant sparnų nuskraidina mane į nusmukusių medvilninių “kalgotkių” laikus, į išaugtų batukų nupjautomis nosimis, pro kurias tų “kalgotkių” pirštai išlenda į priekį, ir maskatuojasi, ir sušlampa einant per balas, laikus. Trumpai tariant, į vaikystę.
Tas judesys, kai bekramtydamas kramtomą gumą, paimi už vieno jos galo ir, prilaikydamas dantimis, ištempi iš burnos į siūlą... paskui vėl įsidedi atgal. Ištempi - įsidedi, ištempi - įsidedi, ištempi - įsidedi... (Argi tai padoru?) Taigi prie nagų kramtytojų ir nosių krapštytojų armijos prisijungė kramtomosios gumos tampytojai.
Nelabai viliojantys š. ir m. spalvos plakatai reklamuoja naują renginį - pasaulinę premjerą! Nuo balandžio 9-osios! Tik 4 pasirodymai! Nacionaliniame teatre! Opera “Jerry Springer”! Ar gali būti koks nors kitas Jerry Springeris (http://www.jerryspringer.com/)? Vargu. Turbūt tai apie tą beprotį. Opera! Idėja Richardo Thomaso, muzika Richardo Thomaso, libretas ir eiliuotas tekstas Richardo Thomaso. Remia Naujųjų miuziklų fondas ir Anglijos menų taryba. O gal Jerry pats dainuos? Gal visi besiriejantys dalyviai savo rietynes dainuos? Nuostabu. Nekantriai lauksiu balandžio devintosios.
Šitą atradimą padariau ne aš. Jį padarė mano mylimas Grahamas Nortonas - geriausias pasaulyje pokalbių laidų vedėjas. Na, gal ne pasaulyje, bet Anglijoje tai tikrai (o jei Anglijoje, vadinasi, ir pasaulyje) - ir tai ne vien mano nuomonė, nes jis kasmet susišluoja krūvą televizijos prizų ir apdovanojimų. Pastaruoju metu ITV rodo jo šou kiekvieną dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio, 22 val., o šeštadienį po vidurnakčio kartoja geriausius savaitės “gabalus”. Kaip čia jums nupasakoti...
Įsivaizduokite visišką, totalią priešingybę kokiam nors “Bėdų turgui” arba “Jogailosrytmečiui”: grakštu, šmaikštu, juokinga, absurdiška, nepadoru, ne vulgaru, be to, nei vedėjas, nei didžiausios garsenybės nebijo pasišaipyti iš savęs. Tai štai Grahamas Nortonas kiekvienoje laidoje (be kitų dalykų) parodo kokią nors beprotišką interneto svetainę. Dažniausiai iš Amerikos ir dažniausiai nepadorią. Na, pavyzdžiui: “Mūsų šeima visus ūkio darbus dirbame nuogi.com” - su gausiai iliustruojančiomis fotografijomis. Ir taip toliau (tai, ko gero, pats nekalčiausias pavyzdys). Praeitą savaitę Grahamas surado svetainę, kuri vadinasi taip: “Oficiali Johno Lennono ir George’o Harrisono interneto svetainė iš ano pasaulio” http://johnw_lennon1.tripod.com. Atkreipkite dėmesį į “w” - tik dabar supratau! - tai ne atsitiktinumas, tokių detalių knibždėte knibžda visoje svetainėje - tai laibai subtili (autorių nuomone) propaganda - patys tuoj suprasite, ko. Kažkokia moteris teigia esanti tarpininkė tarp Johno Lennono ir šio pasaulio. Ji esanti “Jo balsas”. Svetainėje galima susipažinti ne tik su “dangiškos roko grupės”, kurią Johnas ir George’as subūrė Aname pasaulyje, nariais (tarp jų - dar XVI amžiuje nukirsdinta Škotijos karalienė Marija, kuri kaipmat užmezgė romaną su naujai atvykusiu George’u Harisonu), bet ir su Lennono dainomis, parašytomis po mirties. Yra visi dainų tekstai, be to, galima paklausyti, kaip minėtoji aiškiaregė jas dainuoja! Viena iš naujausių dainų vadinasi “Hussein’s Butt Song” ir nedviprasmiškai bei gana primygtinai kviečia spirti Saddamui į užpakalį. Kaip pakomentavo Grahamas, Johno politinės pažiūros aname pasaulyje smarkiai pasikeitė: “Well, we “gave peace a chance”, now let’s kick Saddam’s ass!”
