Stoties kavinėje akis bado reklaminis plakatas: "Kalėdos atėjo anksti!". Neatėjo jos anksti, neatėjo - nereikia meluoti. Kalėdos visada tą pačią dieną. Artėjant Kalėdoms britai pradeda zuiti kaip bitės avily. Bėgioja, perka, blaškosi, nervinasi. Oksfordo gatvėje tokia grūstis kaip Vilniaus troleibuse Nr. 5.
Vienoj arabų parduotuvėlėj Golbourne Road (toli nuo Oksfordo gatvės), parduodančioj neaiškios kilmės drabužius ir sportinius marškinėlius su kovotojų (įvairiuose frontuose) veidais (kaina - 5 svarai), perku tokius su Che Guevara - vienam bičiuliui dovaną Kalėdų proga. Pardavėjas arabas klausia: "Patinka Che?" "Patinka", - sakau. "Bet kad jau negyvas, - sako, - gal geriau Sadamas?" "Ne, - sakau, - Sadamas negražus". "A, suprantu. Linksmų jums Kalėdų". "Jums taip pat", - refleksas padiktuoja niekam nereikalingą mano atsakymą. (Ramadanas baigėsi prieš porą savaičių.)
Per TV žinias, prieš sportą ir orus kiekvieną dieną pranešama, ką veikia Kalėdų Senelis. Pranešėjai ir vedėjai rimčiausiais veidas pasakoja, kaip Kalėdų Senelis ruošiasi darbo dienai ir kokia jo kieme oro temperatūra.
O Kūčių britai nešvenčia. Ir silkės gruodžio 24-osios vakarą nevalgo. Ir apskritai niekada jos nevalgo. Bet, ačiū Dievui, Londone pakanka gyventojų iš žemyno - jiems visiems Kūčios svarbiau už Kalėdas. Prancūzams, vokiečiams, ispanams, suomiams - visiems. Yra su kuo švęsti. Bet silkės ir jie nevalgo. Ryja mėsą.
O štai man, kaip ir visiems lietuviams, silkė gruodžio gale yra tapusi simboliu, slaptažodžiu, signifikatu ir signifikantu. (Kaip ir Brazauskui, kuris prieš dešimt metų kratydamasis komunistinės praeities, skelbė tautai: "Ir aš, ir aš slapta valgiau silkę".) Todėl likus porai dienų iki Kūčių, einu į prekybos centrą pirkti vienintelio produkto - silkės. (Morkų, burokėlių ir svogūnų turiu.) Lentynose, be abejo, tokio daikto nėra. Klausiu prie žuvies prekystalio. Pardavėjas indas man sako: "Marinuotos silkės? Ne, neturime. Labai retai kada būna. Bet žinot, šiandien dar vienas žmogus prašė marinuotos silkės". Man pasidaro gera. Tarp manęs ir to žmogaus nusidriekia nematoma gija: aš žinau, kad jis - iš Lietuvos.
