Radijo ir televizijos komisija tokius kūrėjų nuogąstavimus atmeta ir nesupranta, kodėl dėl tos pačios auditorijos konkuruojantys ir įtaką darantys tinklaraštininkai turi išskirtines sąlygas palyginti su žiniasklaida.
Daugiau nei 150 tūkstančių prenumeratorių turinčio „Youtube“ kanalo „Paul de Miko“ kūrėjas Paulius Mikolaitis neseniai sulaukė skambučio iš Radijo ir televizijos komisijos. Vaizdo tinklaraštininkas sužinojo, kad ateityje savo kanalą turės oficialiai registruoti. Komisija siūlo visus kūrėjus, kurie turi bent 50 tūkstančių sekėjų, gauna paramos ir pajamų iš reklamos bei prisiima atsakomybę už savo turinį, prilyginti žiniasklaidai.
Tuomet tokiam vaizdo tinklaraštininkui kaip Paulius Mikolaitis teks ne tik registruotis, bet ir mokėti mokesčius, kaip tai daro žiniasklaidos kanalai. Komisijai jie turės atriekti beveik vieną procentą nuo reklamos pajamų, tarp kurių, kaip aiškėja, atsidurs ir „Patreon“ rėmėjų pinigai. Taip pat kelis šimtus eurų priklausomai nuo auditorijos turės sumokėti ir Visuomenės informavimo etikos asociacijai. Už pažeidimus, jeigu tokių bus, teks atsakyti Radijo ir televizijos ir Visuomenės informavimo etikos komisijose. Vaizdo tinklaraštininkas sako: reguliavimas galėtų būti, bet tikrai ne toks.
„Tapetuoji savo svetainę, kol dega tavo virtuvė – toks dalykas. Sakau, mūsų teisėsaugos institucijos yra visiškai nekompetentingos kibernetinėje erdvėje. Tai kodėl mes bandome įdiegti kažkokią sistemą jau neveikiančioj sistemoj?“ – sako vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis.
Radijo ir televizijos komisija aiškina, kad tokio populiariausių vaizdo tinklaraštininkų reguliavimo reikalauja Europos Sąjungos direktyva. Tačiau daugiau nei 110 tūkstančių prenumeratorių turintis ir pora dešimčių tūkstančių eurų iš rėmėjų per mėnesį gaunantis vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas siūlymui negaili kritikos. Sako, kad maži kūrėjai nepagrįstai prilyginami kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Lietuva tikrai turėjo daug laisvės pasirinkti, kaip tą direktyvą perkėlinėti. Pas mus pasirinktas pats, mano galva, bukiausias kelias – tai yra pritaikyta nepriklausomiem turinio kūrėjams ta pati tvarka, kokia galvoja, pavyzdžiui, komerciniam televizijos kanalams“, – tikina S. Malinauskas.
Įvairiausias aktualijas ir temas savo vaizdo įrašuose aptariantis kūrėjas įsitikinęs – vaizdo tinklaraštininkų registracija ir prilyginimas žiniasklaidai gali pakenkti ir žodžio laisvei.
„Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra iš esmės Seimo formuojama institucija, vadovas yra skiriamas Seimo. Opozicija, pozicija skiria savo siūlomus narius. Vėlgi, ar čia gali kilti klausimai, kad per šią instituciją galima daryti įtaką nepriklausomiem turinio kūrėjams, kurių epizodai nepatinka politikams“, – sako S. Malinauskas.
„Okei, o jeigu aš išsijungiu, tada apskritai, kad rodytų, kiek aš turiu sekėjų, tai man jau nebereikia? Kitas dalykas – kaip jie įrodys, kad veikla yra būtent Lietuvoje. Aš galiu tiesiog persiregistruot, kas irgi yra labai lengva“, – kalba P. Mikolaitis.
Kol patys vaizdo tinklaraštininkai pasakoja dar esantys nežinioje, Radijo ir televizijos komisijos vadovas kūrėjų nuogąstavimus atmeta ir mano, kad dėl tos pačios auditorijos konkuruojantys ir įtaką darantys kūrėjai turi veikti tomis pačiomis sąlygomis kaip kita žiniasklaida.
„Tai yra ir sąžininga šiais laikais ir turbūt visi sąmoningai tam pritars – aš taip tikiuosi iš tikrųjų, nes reikia atsakyt už savo turinį“, – teigia Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.
Žurnalistų sąjungos vadovas sako, kad jau šiandien Lietuvoje į reklamą socialiniuose tinkluose nukeliauja dešimtys milijonų eurų. Tad susidaro nelygi konkurencija tarp įtakingų interneto ir radijo, televizijos ar spaudos kūrėjų.
„Tiems, kurie dirba šitam lauke, kurie užsiima tokia pat veikla, turėtų būti vienodas reguliavimas, kad visi turėtų vienodas konkurencines sąlygas – tiek reklamos talpinimo prasme, tiek ir kitokių įpareigojimų, kurie yra numatyti dabar įstatymuose“, – tikina Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovai problemą mato dar ir tą, kad vaizdo tinklaraštininkai savęs žurnalistais nevadina, tačiau žiūrovai juos su žiniasklaida tapatina. Kai kurie kūrėjai nevengia ir sąmoningai meluoti savo auditorijoms.
„Tai laba diena! Patys pirmi žmonės, kuriems skambino, buvo „Laisvės TV“, aš, Skirmantas Malinauskas ir komikai, kurie turi podkastus. Ne, ne, ne, ne: jeigu jūs norite kovot su dezinformacija, tai, prašau, skambinat Furmanavičiui, skambinat Janutienei, skambinat Gorienei, skambinat Antanui Kandrotui, skambinat Lekstučiui, tvarkykitės tada su tais kanalais“, – piktinasi P. Mikolaitis.
Komisija užsiregistruoti turėsiančių vaizdo tinklaraštininkų dabar suskaičiuoja dvi dešimtis. Tikimasi, kad šiemet bent penki iš jų oficialiai registruosis užsakomosios audiovizualinės informacijos rengėjais. Kas bus tiems, kurie nesiregistravo, komisijos atstovai atsakyti negali.
„Tai aš galvoju, kad čia bus gana ilgas procesas, ir mes nesisvaidysime nei žaibais, nei perkūnais. Žiūrėsim, kaip eis“, – komentuoja R. Bagdzevičius.
Galutinius sprendimus dėl tinklaraštininkų registravimo Radijo ir televizijos komisija priimti ketina vasario pradžioje.
