Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos. Paukštininkai teigia, kad jiems svarbiausios subsidijos už dujas.
„Vyriausybės pasiūlytas planas yra fiktyvus. Paukštininkystės įmonės yra paliktos sau, nors dujų kaštai sudaro penkis šeštadalius paukštininkystės energetikos kaštų, tuo tarpu valdžios priimtas pagalbos planas nenumato paramos tvartų, paukštidžių patalpų šildymui“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Kauzonas.
„Didžiausia ironija, kad nepaisant to, sulauksime valdžios paramos ar ne, valstybė vien tik iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už kiekvieną perdirbto paukščio kilogramą vis tiek vidutiniškai gaus po 63 centus, nors mes dirbsime į nuostolį“, – pridūrė jis.
Vienos didžiausių šalies paukštininkystės grupių vadovas Darius Gudačiauskas teigia, jog streikų ar kelių blokadų dėl tokios situacijos įmonės neplanuoja, tačiau nori diskusijos su valdžia dėl padėties paukštininkystės sektoriuje.
„Šįkart mes pralaimėjome. Plane (Vyriausybės paramos verslui – BNS) mūsų nėra, tačiau suprantame geopolitinę situaciją, todėl su valdžia norime ne kovoti, o tartis, įtikinėti, kad šis 2,5 mlrd. eurų fiktyvios paramos planas būtų revizuojamas“, – teigė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius D. Gudačiauskas.
„Su valdžia norime toliau kalbėtis – gal šią savaitę, gal kitą, gal po biudžeto priėmimo, gal per tą laiką ir žemės ūkio ministras supras, kad paukštininkystė yra žemės ūkio šaka ir prisijungs prie mūsų“, – pridūrė jis.
D.Gudačiauskas teigė, jog su paukštininkais nesikalbanti ir jų argumentų negirdinti valdančioji dauguma „pjauna šaką, ant kurios sėdi“.
„Net jeigu Vyriausybė nepakeis savo nuomonės ir paukštininkystės verslas per šią energetinę krizę, skirtingai nei per covidą, bus palikta sau, mes nepasiduosime, nes, pavyzdžiui, aš negaliu paleisti milijono paukščių ar juos paskersti, tačiau valdžios atsakomybė greitai pasimatys per reitingus“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius.
„Mes esame ne tik maisto gamintojai, tačiau yra ir ūkininkai, stiprios vietos bendruomenės, o ir artimiausi savivaldos rinkimai ne už kalnų. Pamatysim“, – pridūrė D. Gudačiauskas.
Smulkus broilerių augintojas Ritutis Tamošiūnas iš Kaišiadorių rajono sako, jog mažieji ūkiai be valstybės paramos žlugs.
„Valstybė šioje vietoje siūlo paramą verslui – pagalbą. Gražus sakinys. Ir nors normaliame pasaulyje neturėtų būti maldavimų, tačiau mums ne gėda prašyti pagalbos, kad išgyventume. Jeigu pinigų dalybos (pagal Vyriausybės planą – BNS) toliau vyks Krylovo pasakėčios dvasioje – mūsų, mažų ūkių, ateitis yra mirtis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Tamošiūnas.
„Esame neviltyje“ – pridūrė jis.
Vyriausybė 2023 metais yra suplanavusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame – elektros kainų dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.
Valstybės biudžeto projekte elektros kainos subsidijoms numatyta 234 mln. eurų, o kartu su ketvirtuoju šių metų ketvirčiu – 446 mln. eurų. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių – mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui numatyta skirti 764 mln. eurų.
