Geras šių metų grūdų derlius paukštininkystės ūkių nedžiugina. Europos Komisijai nustačius griežtus reikalavimus, kiaušinių kaina šoktelėjo į kai kuriems vartotojams nepasiekiamas aukštumas, todėl paukštininkai nerimaudami stebi naują išbandymą – aukštas grūdų supirkimo kainas – ir svarsto išlikimo galimybes.
Užmiršo vidaus rinką
Paukštininkystę plėtojanti UAB „Mažeikių rugelis“ valdybos pirmininkas Gintautas Šmaižys su pasitenkinimu prisimena atvejį prieškario Lietuvoje, kai pasidžiaugęs padidėjusiu grūdų eksportu tuometis žemės ūkio ministras susilaukė premjero pasipiktinimo: kodėl auga grūdų, o ne mėsos, kiaušinių bei pieno eksportas? „Tačiau šiuo metu iš valdžios girdime tik pažadus remti grūdų „perdirbimą“ į mėsą ar kitas produkcijos rūšis. Realybė yra kitokia. Žaliavos eksportuojamos, o mes, paukštininkai, ir kitų ūkio šakų atstovai, metami į chaotišką laisvąją rinką ir laukiama – išplauksime ar nuskęsime“, – piktinosi G.Šmaižys.
Iš esmės jam pritarė ir ŽŪB Audrupio paukštyno vadovas Vidmantas Stasiškis: „Padėtis tikrai nenormali. Visi supranta, kad dėl spekuliantų veiksmų nuostolių patiria ir grūdų augintojai, ir perdirbėjai, ir paukščių bei kiaulių augintojai, ir maisto produktų vartotojai, ir pati valstybė, nes spekuliantai nesukuria daugiau darbo vietų, nesumoka valstybei daugiau mokesčių. Todėl aš nesuprantu, kodėl tylima, kodėl nieko nedaroma?“ V.Stasiškis vardijo pagrindinius grūdų eksportuotojus, juos vadino spekuliantais ir stebėjosi, kad jie drįsta pasinaudoti žemdirbių vardu ir svajoja apie jų paramą rinkimuose į Seimą.
Paukščių augintojai ieško išeities
Šalies paukštynai paprastai grūdus perka visiems metams. Tik turintieji stiprius nervus rizikuoja pirkimus atidėti vėlesniam laikui. Tačiau Vyriausybė jokiai institucijai net nepavedė nustatyti, kiek grūdų gali prireikti vidaus rinkai. Vadovaujamasi praėjusių metų statistika. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka tik praėjusių laikotarpių analizę, nors ne pirmus metus kalbama apie būtinybę prognozuoti, deja, realiai nieko nedaroma. Todėl paukščių augintojų verslas neretai tampa panašus į loteriją: pavyks ar nepavyks įsigyti grūdų vėlyvą rudenį ar žiemą? UAB Kaušėnų paukštynas vadovas Justinas Paulauskas sakė, kad vidutiniams ūkiams trūksta lėšų įsigyti iš karto tiek grūdų, kiek reikėtų visiems metams. „Manau, valstybė turėtų sukaupti rezervą, kad mes galėtume, nors ir brangiau, nusipirkti grūdų. Tačiau tuo niekas nesirūpina. Mes, žinoma, nelaukiame, imame paskolas ir perkame, tačiau daugelis ūkininkų yra sudarę sutartis ir parduoda grūdus tik juos eksportuojančioms kompanijoms“, – sakė G.Šmaižys.
Audrupio paukštynas sutaupo pats užsiimdamas augalininkyste. „Dalį grūdų patys užsiauginame. Ar tai normalu? Nėra kitos išeities, kitaip neišsilaikytume rinkoje“, – sakė V.Stasiškis.
Grūdų įtaka paukštienos ir kiaušinių kainai
Pasak G.Šmaižio, paukštienos savikainoje išlaidos grūdams sudaro apie 50 proc., o kiaušinių – 70 proc. Išvados aiškios? Arba paukštiena ir kiaušiniai turės brangti, arba kai kurie ūkiai turės mažinti gamybą ir net pasitraukti iš rinkos. Tačiau ŽŪB Ginkūnų paukštyno vadovė Nijolė Kavaliauskienė sakė, kad vargu ar kas nors ryšis dar branginti kiaušinius. Šiuo metu vartotojai negali mokėti daugiau. Nors Ginkūnų paukštynas pašarų turi iki metų pabaigos, svarsto ir kitas galimybes. Kokias? Pavyzdžiui, 2010 m. bendrovei ne savo noru teko mažinti paukščių skaičių, nes kiaušinių kaina buvo labai žema ir ūkiui paprasčiausiai neapsimokėjo dirbti nuostolingai.
O V.Stasiškis rėžė tiesiai šviesiai: „Dabar net neverta skaičiuoti, kokią įtaką kiaušinių kainai daro grūdų brangimas: rinkoje paukštienos kainą lemia ne mūsų skaičiuojamos išlaidos, o produkcijos pasiūla ir paklausa.“ Iš tikrųjų galima numanyti, dėl kokios priežasties sumažėjo kiaušinių paklausa, tačiau kaip paaiškinti, kodėl, net bankrutavus stambiam Vievio paukštynui, kuris augino apie 800 tūkst. dedeklių, vidaus rinkoje nesumažėjo kiaušinių pasiūla? „Yra tik keli variantai: arba gerokai sumažėjo vartotojų, arba kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Manau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų griežčiau kontroliuoti ir neleisti į Lietuvą įvežti kiaušinių iš šalies, kuri nevykdo ES reikalavimų, todėl neturi teisės kiaušinių eksportuoti“, – sakė V.Stasiškis.
Prekybininkų gniaužtuose
Kita bėda – paukščių augintojų santykiai su stambiaisiais prekybos tinklais. „Nenormalu, kai per 50 proc. kiaušinių kainos atitenka prekybininkams. Nejaugi Konkurencijos tarybai nekyla įtarimų? Mes paukščius auginame, prižiūrime, lesiname, o prekybininkai tik parduoda, tačiau uždirba daugiau nei mes. Kukliausiais skaičiavimais, paukščių augintojams turi atitekti 66 proc. kiaušinių kainos. Tik tokiu atveju ir vartotojai kiaušinius galėtų pirkti pigiau nei dabar“, – svarstė V.Stasiškis.
Deja, paukščių augintojai neturi kito pasirinkimo. Kiaušiniai – palyginti greitai gendanti produkcija, todėl prekiauti nedidelėse parduotuvėse neįmanoma. Tačiau galima nors morališkai pagelbėti paukščių augintojams – įteisinti reikalavimą, kad ant kiaušinių pakuotės būtų parašyta, kuri prekės kainos dalis tenka augintojams, kiek mokesčių sumokama valstybei ir kiek lieka prekybininkams. „Tai pasiekti tikrai nesunku, tereikia noro, bet jo nėra. Tokią išvadą padariau susitikimuose su Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovais. Todėl kartais imu ir pagalvoju – nors Seimą išsirenkame mes patys, jį valdo kiti“, – sakė V.Stasiškis.
Rinkos paradoksai
Kaip Vyriausybė gali pagelbėti paukštynams? Tai daryti paprasta, kai pasaulinėje rinkoje grūdų kainos smunka. Tokiais atvejais būdavo atliekami intervenciniai pirkimai ir vidaus rinkos įmonės grūdų galėdavo nusipirkti iš valstybės. Tačiau dabar rinkoje padėtis kitokia, o naujų galimybių padėti paukščių augintojams ir išvengti ES sankcijų niekas nesugalvoja. Todėl rinkoje būna ir paradoksų.
„Kartais mums tenka grūdus importuoti. Taigi vieni juos eksportuoja, o kiti importuoja. Kam tai naudinga? Tik spekuliantams“, – piktinosi G.Šmaižys. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis pripažino, kad kai kurie niuansai rinkoje ir jam kelia nuostabą: „Štai pašarinių grūdų kainos kasmet auga, o produkcijos kainos liko palyginti stabilios, išskyrus kiaušinių kainą. Taigi kaip besvarstytum, maisto produktai – tiek paukštiena, tiek kiauliena – turėtų brangti.“
Ar valstybė gali daryti kokią nors įtaką rinkai, kad grūdus naudojančios žemės ūkio ir maisto pramonės šakos turėtų nors menką užnugarį? „Kainų reguliuoti negalime dėl visiems žinomos priežasties. Lietuva – ne Izraelis ar Baltarusija. Mes privalome laikytis bendros ES ekonominės politikos. Suprantu, kad paukštynų padėtis yra sudėtinga, todėl jiems lieka tik dar kartą pasvarstyti, kaip sumažinti sąnaudas, ieškoti rezervų. Smulkesniems ūkiams būtų naudinga patiems nors dalį grūdų užsiauginti, ir jie tai daro. Kita vertus, pašarinių grūdų pasiūla, manau, šįmet bus didelė, todėl labai tikėtina, kad jų kainos sumažės“, – paukščių augintojams vilties suteikė R.Krasuckis.
A. Čaplikas
