Patyręs pareigūnas pasakoja, kad neseniai apie R. Žemaitaičio mestus kaltinimus diskutavo su kitais žmonėmis. Anot V. Giršvildo, nors Seimo nario mestais kaltinimais tikėti nesinori, bet tai nenustebintų. Tačiau pareigūnas pasiūlė išlikti maksimaliai objektyviems ir kalbėti tik apie faktus.
V. Giršvildui klausimų kelia tai, kad pareigūnė staiga po mokymų nutarė pasiimti atostogų, paskui nusprendė išeiti iš darbo, o aukšti policijos pareigūnai vyko pas pareigūnę ir jos artimuosius kažką aiškintis, sakydami, neva tokio kalbėjimosi tikslas yra siekis išsiaiškinti, kodėl asmuo palieka tarnybą. Policijos pareigūnas sutinka, kad Seimo nario R. Žemaitaičio kaltinimai praeityje įvairiais klausimais yra baigęsi niekuo, bet jis kvestionavo Policijos departamento komunikaciją, kai pasakoma, jog parlamentaro pareiškimai neatitinka tikrovės, bet nenurodoma, kurie tiksliai teiginiai yra klaidingi. Juo labiau, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba šiuo metu kaip tik aiškinasi aplinkybes ir sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pateikiame visą patyrusio pareigūno įrašą:
Vėlai vakare su rimtais vyrias garaže diskutavome apie tai, apie ką šiandien turbūt kalba ir visa Lietuva. Apie Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio policijai mestus kaltinimus. Nesinori tuo tikėti, tačiau, žinokite, nebenustebčiau. Bet pasistenkime išlikti maksimaliai objektyviais, palikime sąmokslo teorijas ir kalbėkime tik apie faktus, remkimės tik faktais ir analizuokime tik faktus.
Pareigūnė, pasak generalinio komisaro – gera darbuotoja, važiuoja į mokymus, kelia kvalifikaciją, jokių atostogų neplanuoja, bet iš karto po mokymų – atostogos, liga, pareiškimas išeiti iš darbo. Kiekvienas iš šių faktų, atskirai paėmus, savaime nieko nereiškia. Bet visi komplekte, reiškia labai daug. Sutinku, susirgti galima bet kada ir čia nepasirinksi, bet tada prie ko čia atostogos? Sakysite, neplanuota paskutinės minutės kelionė? Bet sergantis žmogus į kelionę nevažiuos. O kaip su pareiškimu išeiti? Pasakysite – staiga gavo viliojantį darbo pasiūlymą? Sutinku, bet kam tada atostogos – pareiškimas ant stalo ir tiek žinių. Sutikite – visi šitie požymiai rodo, kad staiga įvyko kažkas labai rimto.
Dabar toliau. Gera tradicija, kai aukšti pareigūnai pradeda aiškintis priežastis tada, kai jų pavaldiniai priima skubotus ir sunkiai paaiškinamus sprendimus. Tačiau manęs neįtikino pareiškimas, kad tai nauja tradicija, kai vadovai vyksta pas pareigūnų artimuosius aiškintis, kodėl pareigūnai palieka tarnybą. Kad domisi, gal ir gerai, bet kad abu aukščiausi policijos įstaigos vadovai skubiai vykstą pas sergančią ir tuo pat metu atostogaujančią pareigūnę, tai kažkas nepalyginamai rimčiau nei domėjimasis priežastimis. Pasakymas, kad tai tradicija, man, švelniai tariant, kelia šypseną. Nebent tai „labai nauja“ tradicija ir nuo šiol mes matysime kasdien po Lietuvą pas pareigūnus ar jų artimuosius važinėjančius vadovus.
Na gerai, manykime, kad jie vadovai ir jiems geriau žinoti, pas ką važinėti, o pas ką nevažinėti. Galų gale – jie tokią teisę turi. Bet tada kyla kitas klausimas – na nuvažiavo jie ten ir kas tada? Ką jie ten išsiaiškino? Ir su kuo jie ten bendravo? Pranešama, kad su artimaisiais. O šitie čia prie ko? Su artimaisiais paprastai bendraujama tik per laidotuves. Nebent jie „per daug žino“ ir gali būti „sunkiau įtakojami“ už pačią pareigūnę? Sprendžiant iš pateiktų komentarų, tai pokalbio pageidavo pati pareigūnė, nežiūrint į tai, nieko jie ten nuvažiavę taip ir neišsiaiškino. Bent jau apie tai buvo viešai pasakyta. O gal išsiaiškino? Gal sužinojo tai, ko geriau būtų nesužinoję?
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus galima vertinti įvairiai. Buvo atvejų, kai garsūs jo pareiškimai galiausiai virsdavo niekuo. Ir ne kartą. O bet tačiau. Sutikite, negali taip būti, kad staiga, valgydamas vakarykščius barščius, jis nutartų, kad Kriminalinės policijos biuro pareigūnų mokymų metu buvo įvykdyta smurtinė nusikalstama veika. Vadinasi, kažkokią informaciją – patikimą, nepatikimą ar tik gandų lygio – jis iš kažkur gavo. Buvo taip, kaip jis teigia, ar ne taip, bet požymių visuma rodo, kad ten tikrai kažkas įvyko, nes tik tokiu būdu šioje istorijoje susidėlioja bent kažkas logiško.
Dar toliau. Tai, kad generalinis komisaras pavedė atlikti informacijos patikrinimą, viskas čia yra gerai. Kitaip ir būti negali, kai Seimo narys viešai praneša apie galimai įvykdytą nusikalstamą veikia. Čia viskas logiška. Apie tai, kad generalinis komisaras pavedė tai atlikti Imuniteto valdybai, o nesikreipė, pavyzdžiui, į prokuratūrą, tai taip pat jo teisė. Imunitetui, tai Imunitetui. Tai jau savaime neprideda tikėjimo, kad viskas bus atlikta objektyviai, bet ką jau čia bepadarysi... Blogai kitkas – oficialus pranešimas. Jo reikėjo, tik ar tokio? O jis skamba taip: „R. Žemaitaičio įrašas apie galimą pareigūnų nusikalstamą veiką (...) neatitinka tikrovės“. Kaip tai suprasti - R. Žemaitaitis meluoja? Ta prasme nieko ten nebuvo ir jis išsigalvojo? O gal buvo, tik ne visai taip, kaip jis sako? O gal buvo viskas taip, tik Seimo narys suklydo dėl vienos ar kitos aplinkybės? Kas pasakys? Bet kuris variantas patenka po apibūdinimu „neatitinka tikrovės“.
Ir tai dar ne viskas. Mano galva labai svarbu tai, ar išties aukščiausia policijos vadovybė apie viską sužinojo iš pono Žemaitaičio? Jei tikrai taip, tai blogai. Reiškia policijos vadovai nevaldo informacijos ir nežino, kas vyksta visai greta. Bet aš manau, kad ne taip. Juk „taikdariai“ važiavo „aiškintis“ dar iki ponui Žemaitaičiui viešai prabylant. Reiškia kas jau kas, o jie tikrai kažką žinojo. Man net baisu pagalvoti, kad jie tai, jog įvyko kažkas rimto ir reikia skubiai važiuoti aiškintis, nuslėpė nuo generalinio komisaro. Jei taip, tai dar blogiau. O jei nenuslėpė, tai kas tada sako netiesą – Žemaitaitis ar tie, kurie tvirtina, kad nieko mes nežinom, dabar sužinojome ir išsiaiškinsime? Juk buvo du derybininkai nuvažiavę aiškintis, tai ko jie tyli? Matot, kiek daug gana logiškų klausimų garaže mums kilo ir kiek mažai atsakymų į juos mes turime.
Ai, ir dar. Kuo mažiau informacijos, tuo daugiau gandų, spėlionių ir interpretacijų. Mano galva, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, nekenkiant dar nepradėtam ikiteisminiam tyrimui, tiesiog būtina pasakyti ir kuo tiksliau – kas R. Žemaitaičio teiginiuose yra netiesa? Tik tokiu būdu galima nuraminti ypač jautriai į tokius Seimo nario pareiškimus sureagavusią policijos bendruomenę. Priešingu atveju man tai labai primena istoriją, kaip svarbiausios valstybės moterys viena kitai apie Bartoševičiaus nuodėmes informaciją tekino. Iš pradžių – nešnekėjome, paskui jau lyg ir šnekėjome, bet tik telefonu, dar paskui ir susitikę pasirodo buvome, o galiausiai ir į Pietų Ameriką skambinome...
P.S. Tai yra asmeninė nuomonė, kuri neturi nieko bendro su kokia nors oficialia Policijos pozicija. O jei atvirai, tai aš nelabai ir žinau, kokia ji ta oficiali.
Manau, kad įvykis ir nutiko laisvalaikiu. Dabar svarbiausia, kad prievartautojai būtų nuteisti , kad jiems viskas nenubėgtų kaip vanduo nuo žąsies tik todėl, kad jie policininkai
