Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ plačiau diskutuota su gydytoju oftalmologu, akių lazerinės chirurgijos centro vadovu, Amerikos oftalmologų asociacijos nariu, akių refrakcinės chirurgijos pradininku Lietuvoje Algimantu Gutausku.
Regėjimo korekcija lazeriu – apie 15 minučių trunkanti procedūra, kurios metu akių mikrochirurgas lazerio spinduliu pakeičia akies paviršiaus išgaubtumą. Šviesos spinduliai, perėję akies optinę sistemą, pradeda fokusuotis taisyklingai tinklainėje – taip, kaip ir turėtų būti, todėl ir pagerėja matymas.
Pirmąsias regėjimo korekcijas eksimeriniu lazeriu Lietuvoje atlikęs gydytojas pasakojo, kad regėjimo korekcija, kitaip sakant, regėjimo chirurginis gerinimas dabar atliekamas ne tik eksimeriniu lazeriu.
„Daroma ir su femtosekundiniu lazeriu, daroma ir be lazerio – implantuojant papildomus lęšius į akies vidų, daroma pakeičiant žmogaus lęšį į implantą“, – pasikeitusias technologijų galimybes pabrėžė jis.
Kam naudojama lazerinė chirurgija?
Pasitelkiant lazerinę chirurgiją gydoma trumparegystė, toliaregystė (taip pat, nors ir su tam tikrais apribojimais, – ir amžinė toliaregystė) bei astigmatizmas.
Paklaustas, kada trumparegystę jau būtų rekomenduojama koreguoti lazeriu, A. Gutauskas teigė, kad niekur nėra universalaus metodo.
„Yra tik taip vadinamos indikacijos ir tai susiję ne tik su trumparegystės dydžiu, bet ir kitais dalykais, pavyzdžiui, trumparegystės stabilumu. Koreguoti galima, jei trumparegystė yra stabili. O vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje dažniausiai trumparegystė metai po metų vystosi, dioptrijų daugėja.
„Regėjimo korekcija tai nėra akinių pagaminimas, į tai tikrai reikia žiūrėti rimčiau.“
Aišku, tėvams tą matyti būna labai sunku, bet paprastai ji sustoja, patologinės, be galo progresuojančios trumparegystės atvejų šiais laikais yra labai mažai. Tad kol ji nestabili, reikia laukti – turime įsitikinti kad žmogui, kuriam darysime regėjimo korekciją, jau mažiausiai metus trumparegystė yra stabili. Ir tada mes žinome, kad žmogus tokios korekcijos rezultatais džiaugsis ilgai“, – pabrėžė gydytojas.
Į operaciją siūlo žiūrėti rimtai
Jis pasakojo vis dar besistebintis kai kurių pacientų elgesiu, kurie patys nusprendžia, kada kokios operacijos jiems reikia.
„Reikia suvokti, kad tai nėra lyg nuėjimas į prekybos centrą nusipirkti kojinių. Jei žmogus atvyksta, jis yra atidžiai ištiriamas. Net turėjau konfliktų su tokiais žmonėmis, kurie atsineša kažkiek popierių, kažkur kitoje vietoje atlikti kažkokie tyrimai, sakykime, kad ir tokie patys regėjimo tyrimai, nustatyta, kiek dioptrijų yra regėjimas ir primityviai pareikalaujama atlikti operaciją. Tai toks žmogaus nesupratimas kelia juoką.
Regėjimo korekcija tai nėra akinių pagaminimas. Jei, pavyzdžiui, padaromi akiniai, neatitinkantys to žmogaus regėjimo, tai gali baigtis konfliktu optikoje, akinių trenkimu ant prekystalio ar galų gale tų akinių perdarymu. Ir atsisveikinama jau su patenkintu žmogumi. Mūsų gi atveju, negaliu sakyti, kad nėra kelio atgal, bet į tai tikrai reikia žiūrėti rimčiau“, – kalbėjo A. Gutauskas.
Kokia riba, kai jau atsisako atlikti
Prabilęs apie atvejus, kada negalima atlikti regėjimo korekcijos lazeriu, gydytojas konstatavo, kad tą išvardinti vėlgi nėra taip paprasta.
„Kaip minėjau, reikia stabilumo, toliau kalbame apie sistemines, jungiamojo audinio ligas – remotoidinis artritas, spondiloartrozė, kas yra pavojinga ir mes sakome „ne“. Kartais žmogus būna su ženkliai plonesne ragena, nei įprasta.
Jei yra išmatuota, kad ragena plona ir tos korekcijos, kuri reikalinga žmogui, negalėtume atlikti, anksčiau tuo viskas ir baigdavosi – tekdavo nešioti kontaktinius lęšius arba akinius. Bet šiais laikais yra alternatyvos – implantavimas intraokuliniu lęšiu. Tad galimybės šiandien žymiai prasiplėtė.
Paklaustas, ar esama ribos, kada jau pats nedarytų korekcijos lazeriu, patyręs chirurgas vėlgi pabrėžė, kad nepajudinamų taisyklių čia nenubrėši.
„Asmeniškai esu padaręs porai žmonių regėjimo korekciją esant ir -0,75 dioptrijos. Tai yra gana mažai, žmogus prisimerkęs gana neblogai mato plikomis akimis. Bet patys žmonės to labai norėjo, buvo jauni ir su jais dabar viskas gerai – jie gavo visavertį regėjimą.
Bet tai yra reta, net su -1 dioprija yra reta. Tad atsakant į klausimą, manau, -0,5 dioptrijos nedaryčiau. Išskyrus atvejus, kai mes padarėme, o po to įvyksta šioks toks efekto pasilpnėjimas, kas kartais įvyksta. Tada koreguojame ir pusę dioptrijos“, – pasakojo A. Gutauskas.
Korekcijos dažnai pakanka visam gyvenimui
Pasiteiravus, ar dažnai po operacijos prireikia tokių papildomų korekcijų, gydytojas teigė, kad daugeliu atveju trumparegiui pasidarius operaciją tai yra visam gyvenimui.
„Aišku, medicinoje nieko nėra 100 proc. Sakyčiau, kad iš tūkstančių turbūt vienetai tokių, kurie per 10–15 metų vėl ateina, pavyzdžiui, kai buvo iškoreguotos -6 dioptrijos, žmogus gyveno savo gyvenimą, ir dabar atsirado -3, -1,5. Tai tada aptariame, ar nori, ar galima. Tada galima kartoti operaciją.
„Nuo 40 metų standėja žmogaus lęšiukas ir jis nebeįžiūri iš arti. Jei žmogus turi -1 dioptriją, skaitymo akinių naudojimas atsideda, bet tada jis turi į toli naudoti akinius – vairavimui ar televizoriaus žiūrėjimui.“
Kiek kartų galima kartoti? Daugiausiai tai susiveda žmogaus amžių. Nuo 40 metų standėja žmogaus lęšiukas ir jis nebeįžiūri iš arti. Jei žmogus turi -1 dioptriją, skaitymo akinių naudojimas atsideda, bet tada jis turi į toli naudoti akinius – vairavimui ar televizoriaus žiūrėjimui“, – aiškino chirurgas.
Pasak jo, didžiausia riba, kada dar galima atlikti operaciją, remiantis vokiečių oftalmologine komisija, laikoma iki -8 dioptrijų, esant toliaregystei – iki 4, astigmatizmui – maždaug iki 5 dioptrijų:
„Galiu pasigirti, kad kartais sugebu perlipti per tą ribą ir saugiai, ir atsakingai. Bet -1 jau būtų galima laikyti sveika riba, kada jau galima eiti pas gydytoją kalbėtis norint atlikti korekcinę operaciją.“
Vyresniems nei 40 metų neskuba daryti?
Paprašius patikslinti, ar tokių lazerinių korekcijų amžiaus riba ir būtų 40 metų, gydytojas vis tik neskubėjo su tuo sutikti.
„Dėl amžiaus – girdžiu, kad kai kurie konkurentai pasako, jog jei jums yra 40 metų, jau nerekomenduojama daryti regėjimo korekcijos lazeriu. Mano asmeninė praktika tokia, kad daugelis 40-mečių, kurie atėjo, sakykime dėl -4 dioptrijų trumparegystės korekcijos, grįžę pakartotiniams vizitams sakė „Viešpatie, kur aš anksčiau buvau“. Ir nesusitarę visi sako tą patį.
Tad nereikia 40-mečių nurašinėti, bet tokio amžiaus žmogus turi gauti pilną informaciją, kas laukia. Nes jei trumparegį iškoreguojame, jo akys elgsis taip, kaip žmogaus, kuris neturi regėjimo ydos. Tai reiškia, kad į tolį jis matys gerai, buityje, per ištiestas rankas vaizdo ryškumas liks geras, bet iš arti jam reikės pagalbos – pliusinių skaitymo akinių.
Yra specialios programos, kurios leidžia mums vieną akį koreguoti į tolį, o kitą – truputį sąmoningai palikti trumparegystės, kad jis galėtų žymiai ilgiau nesinaudoti akiniais. Taigi visada reikia įsigilinti į žmogų – kokie yra jo lūkesčiai ir poreikiai“, – pastebėjo jis.
Chirurgas patikino, kad bet kuriuo atveju amžius nėra riba, akys gyja gerai ir vyresniems nei 40-ies.
„Bet labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra sausų akių sindromo, nes tada yra sunkesnė situacija“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie tinkamiausią amžių atlikti lazerinėms akių korekcijoms, A. Gutauskas prasitarė pats turėjęs konfliktą su sūnumi.
„Dar studentu būdamas labai to norėjo, bet vis stabdžiau, vis patikrindavau, ir kietai išlaikiau, kol buvo sulaukta stabilizacijos ir dabar jau daug metų jis džiaugiasi visaverčiu regėjimu. Bet dabar jau iš jaunėlės prasideda atakos – jai 19 metų, bet aš dar laikysiuos“, – šyptelėjo gydytojas.
