Priimant šį įstatymą parlamente S. Šedbaras buvo tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas bei parėmė šio teisės akto patvirtinimą savo balsu plenarinių posėdžių salėje.
Kaip portalui tv3.lt nurodė Konstitucinio Teismo pirmininko patarėja Jolita Miliuvienė, kadangi rengiant šią konstitucinės justicijos bylą nebuvo gauta šalių prašymų dėl teisėjo S. Šedbaro nušalinimo, tai šis teisėjas dalyvavo nagrinėjant bylą ir priimant 2023 m. birželio 7 d. nutarimą.
Tačiau sužinoti, kaip S. Šedbaras balsavo Konstitucinio Teismo teisėjams priimant nutarimą neįmanoma, nes Konstitucinio Teismo pasitarimai yra slapti.
Paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju S. Šedbaras teigė, kad kiekvienas atvejis priimant teisės aktus yra individualus ir kiekvienu atveju dėl nusišalinimo spręs kolegos Konstitucinio Teismo teisėjai.
„Vienasmeniškų įstatymų tikrai nesu priėmęs – visi įstatymai priimami Seimo balsų dauguma. Įvairiai žmonės balsuoja, įskaitant ir mane. Nemažai yra įstatymų, kur esu susilaikęs, galbūt nebalsavęs iš viso, o galbūt ir balsavęs už, tai kiekvienas atvejis individualus, kiekvienu atveju turės spręsti kolegos Konstituciniame Teisme, ar aš galiu diskutuoti, balsuoti, ar jie mano, kad čia yra mano kažkoks asmeninis interesas“, – portalui 15min.lt yra sakęs S. Šedabaras.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymu, teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jeigu jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla, ar jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak Konstitucinio Teismo nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
