Švietimo ir mokslo ministerijai - nė motais teismo nurodymas atverti visuomenei informaciją, kaip išdalijami milijonai litų, skirtų tautiniam ir pilietiniam ugdymui. Ekspertai įsitikinę: patriotizmas ir tautiškumas čia tapo priedanga finansinėms machinacijoms.
Žymus choro dirigentas, paramos fondo "Polihimnija" prezidentas prof. Albinas Petrauskas birželio viduryje šventė pirmąją pergalę. Vilniaus apygardos administracinis teismas po pusantrų metų trukusių teisybės paieškų patenkino jo prašymą leisti susipažinti, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dalija Pilietinio ir tautinio ugdymo programai iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus.
Profesorius nuo 2008-ųjų bandė pasiekti, kad ŠMM bei jai pavaldi įstaiga Lietuvos jaunimo turizmo centras (LJTC), ŠMM įgaliotas ir jau trejus metus rengiantis Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursus, per kuriuos išdalijami milijonai litų, leistų susipažinti su projektais-nugalėtojais bei sužinoti motyvus, kodėl būtent jiems atitenka valstybės lėšos.
Tačiau iki šiol neaišku, ar ministerija, žadėjusi būti skaidrumo pavyzdys, vykdys teismo sprendimą. Jai pavaldžios LJTC vadovė žada tartis su teisininkais ir nutartį skųsti aukštesnei institucijai.
Ši situacija šokiravo net visko mačiusius kovos su korupcija ekspertus. Ne vienus metus tarptautinės kovos su korupcija organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriui vadovavęs Rytis Juozapavičius LŽ teigė buvęs sukrėstas šios istorijos.
"Pats, dar dirbdamas "Transparency International", skambinau LJTC. Akivaizdu, kad jie domėjimosi bijo, bet informacijos vis tiek neteikia! Tai mane šokiravo, - stebėjosi R.Juozapavičius. - Manau, jie bijo to, kas vyks toliau, atskleidus projektus. Tai vienintelis paaiškinimas."
Kilnus tikslas
2008 metų pradžioje fondo "Polihimnija" vadovas A.Petrauskas pateikė paraišką LJTC rengiamam tuo metu jau antram Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursui.
Šie konkursai rengiami vykdant dar 2006-aisiais Seimo patvirtintą Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą. Teikdamos projektus šalies mokyklos, asociacijos, įstaigos ir kitos organizacijos, veikiančios pilietinio ir tautinio ugdymo srityse, varžosi dėl valstybės paramos, kasmet siekiančios milijonus litų.
2007 metų Ilgalaikio pilietinio ir tautinio ugdymo programai įgyvendinti valstybė išleido per 8 mln. litų, panaši suma panaudota ir 2008-aisiais. Šiems metams iš biudžeto turėtų būti skirta 4,5 mln. litų. Iš jų 2,085 mln. litų konkurso būdu jau paskirstyta beveik 70-čiai projektų.
A.Petrauskas, teikdamas paraišką konkursui, siekė gauti paramos nuo 2001 metų kasmet rengiamam Lietuvos vidurinių mokyklų (gimnazijų) mišrių chorų konkursui "Dainuok ir keliauk", pastaruosius kelerius metus skirtam ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pažymėti. "Polihimnijos" rengiamų konkursų nugalėtojai gauna progą išvykti pasižvalgyti ir koncertuoti užsienio šalyse, prizinių vietų laimėtojai keliauja po gimtąjį kraštą.
Nors konkursas "Dainuok ir keliauk" vyksta ne pirmus metus, gerų žodžių jam negaili daugelis žymių visuomenininkų bei muzikų, tarp jų - ir Lietuvą pamilusios prima balerinos Majos Pliseckajos vyras kompozitorius Rodionas Ščedrinas, vienam konkursui net specialiai sukūręs dainą, - ŠMM ir LJTC skirstomos paramos "Polihimnija" taip ir negavo.
"Ką padarysi, vadinasi, mano projektas buvo blogas, nemoku rašyti, nors daug kartų juos esu teikęs kitoms įstaigoms, projektai tikdavo. Tačiau kam buvo skirti pinigai?" - svarstė A.Petrauskas.
Įtarė noru pasinaudoti
Siekdamas susipažinti su nugalėjusiais projektais, 2008-ųjų kovą A.Petrauskas kreipėsi į LJTC. "Šiaip ar taip, esu Muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, šiek tiek išmanau situaciją. Man pasidarė įdomu", - aiškino jis.
"Polihimnijos" vadovas pasirinko vieną sudominusį projektą - Marijampolės vaikų popchoro "Kotita" pateiktą konkursinį siūlymą "Rasos lašeliai", kuriam iš biudžeto buvo atseikėta 39 tūkst. litų.
LJTC atsakymas skambėjo šokiruojančiai: "Pagal nustatytą tvarką susipažinti su savo teikto projekto recenzijomis galimybę turi tik projektą pateikusios organizacijos atstovai." Nei kokia ta "nustatyta tvarka", nei koks teisės aktas ją apibrėžia, nei LJTC, nei vėliau ŠMM taip ir nenurodė.
Tiesa, ŠMM tarsi bandė parodyti gerą valią. A.Petrauskui išsiuntus oficialų kreipimąsi tuometinei švietimo ir mokslo ministrei socialdemokratei Romai Žakaitienei, ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis parašė tiesiai "Kotitai", prašydamas leisti A.Petrauskui susipažinti su vaikų popchoro pilietiniu projektu, vertu valstybės paramos.
Atsakymas, kuriuo paskui pasinaudojo ir iki šiol naudojasi LJTC, yra ganėtinai originalus. Iš jo aiškėja, kad prof. A.Petrauskas, ilgametis chorų vadovas, respublikinių Dainų švenčių konsultantas, pernelyg domėdamasis popchoro projektu gali siekti jį tiesiog... pavogti.
"Projektas "Rasos lašeliai" yra intelektuali nuosavybė, autorinis darbas, kurio visos autorinės teisės priklauso ir saugomos LR autorinių teisių įstatymo, todėl p. prof. A.Petrauskui dėl idėjos plagijavimo, "know-how" perėmimo, dauginimo bei kopijavimo rizikos nėra galimybės susipažinti su minėtu projektu", - 2008 metų gegužę rašoma popchoro "Kotita" vadovės Rasos Burinskienės atsakyme.
Prieš kelias dienas LŽ susisiekus su R.Burinskiene, ji apie savo pernykštį projektą, įvertintą 39 tūkst., kalbėti apskritai nepanoro. "Aš šito proceso neinicijavau ir komentuoti jį atsisakau. Viso gero", - rėžė ji.
LJTC atstovai su šio, kaip ir kitų projektų, santraukomis siūlo susipažinti jų internetiniame puslapyje. Iš jo aiškėja tiek: paslaptimis apipintas projektas "Rasos lašeliai" - Marijampolėje vykęs vaikų ir jaunimo pramoginės muzikos festivalis, kuriame dalyvavo 18 kolektyvų ir 9 solistai. Tuo pat metu surengta vaikų piešinių paroda "Mano Lietuva", o kolektyvų vadovams ir muzikos mokytojams žadėta organizuoti seminarą "Lietuvių liaudies daina šių dienų kontekste". Jį turėjo vesti vienos vidurinės mokyklos muzikos mokytoja bei LTV laidų vedėja Loreta Sungailienė. Ar pastarasis renginys įvyko, tinklalapyje informacijos nėra.
Informacija - mūsų visų
Informacijos apie konkursą laimėjusius projektus gauti nepavyko ne tik A.Petrauskui. Į ŠMM oficialiai kreipėsi ir tuometis Seimo Audito komiteto pirmininkas konservatorius Donatas Jankauskas, tačiau ir jam informacija nebuvo pateikta.
Neapsikentęs A.Petrauskas kreipėsi į teismą. Pasirodė, kad susirašinėdamas su LJTC bei ŠMM profesorius praleido terminą, tad teismui skundė jau kitą aplinkybę: prieštaravimą prašymui leisti susipažinti su kitu projektu - Neformaliojo švietimo asociacijos darbu "Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas", kuriam skirta 29 tūkst. litų.
Organizacijos pristatytas projektas - žinių konkursas. 29 tūkst. litų, kiek atskleidžia oficialiai pateikiama informacija, skirti renginiui, pradėtam tokiu kvietimu (kalbos klaidos netaisytos): "Jaunuoli, Neformaliojo švietimo asociacija kviečia Jus dalyvauti šių žinių konkurse. Konkursas vyks nuotoliniu būdu. Jūsų el. pašto adresu kas savaitę, pirmadieniais, bus siunčiami klausimų testai. Į juos reikės atsakyti (parinkti teisingą atsakymą) savaitės bėgyje ir el. paštu grąžinti mums, konkurso vykdytojams. Jums pateiksime 5 testus po 20 klausimų. Jei aktyviai dalyvausite žinių konkurse, mūsų užsakytu autobusu nemokamai galėsite vykti į projekto seminarą Palangoje. Taip pat gausite konkurso dalyvio pažymėjimą ir atminimo medalį". Klausimai, teikiami konkursantams, kur kas lengvesni, nei laidoje "Klausimėlis".
2008-ųjų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino A.Petrausko ieškinį - nurodė LJTC iš naujo apsvarstyti profesoriaus prašymą dėl informacijos ir priimti motyvuotą atsakymą. Tačiau ir po to A.Petrauskui duomenys apie konkursus laiminčius projektus liko nepasiekiami.
Jau šių metų birželį klausimą vėl svarstęs Administracinis teismas priėmė kitą sprendimą: įpareigoti LJTC leisti "Polihimnijos" vadovui susipažinti su Neformaliojo švietimo asociacijos paraiškos dalimi, apimančia glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą.
Tačiau teismas, nagrinėdamas šią bylą, išsakė dar vieną itin svarbų argumentą, galintį tapti precedentu kitose panašiose bylose. Nors LJTC atstovai visą istorijos laiką dangstosi autorių teisėmis - esą, jos gina projekto idėją, ateityje galinčią tapti autoriniu kūriniu, teismas pareiškė ką kita. Nurodant, kad paraiškas atrenka ir pinigus dalija biudžetinė įstaiga, konstatuota, jog "skaidrumas yra būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe".
"Šios nuostatos leidžia teismui daryti išvadą, kad, vadovaujantis skaidrumo ir viešumo principais, šios atsakovo paslaugos (informacija - red.) turi būti teikiamos viešai, prieinamos visuomenei, ypač suinteresuotiems asmenims, kurie dalyvavo konkurse ir yra suinteresuoti konkurso rezultatais", - rašoma teismo nutartyje.
Užkardos viešumui
Ar teismo nurodymai laikytis skaidrumo reikalavimų valstybės institucijoje pasieks ministerijos valdininkų ausis - dar nežinia. Kaip LŽ sakė LJTC vadovė Vida Petrevičienė, jų įstaiga šiuo metu konsultuojasi su teisininkais ir žada teismo nutartį skųsti.
"Viešumo vykdant konkursus iš tikrųjų pakanka. Tačiau, jei taip tendencingai bus prašinėjama visų projektų - o kaip žinoma, projektą parengti reikia mokėti, - nemokantieji pateikti paraiškos pradės nusirašinėti nuo kitų", - tikino ji.
Tuo metu ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas, einantis Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos Koordinacinės tarybos (beje, galutinai įvertinančios samdytų ekspertų nuomones apie teikiamus projektus) pirmininkas, tvirtina ką kita. Esą teismo sprendimą teks vykdyti: leisti A.Petrauskui susipažinti su konkrečiu teismo nurodytu projektu. Ar taps vieši ir visuomenei prieinami kiti projektai - dar klausimas.
"Kadangi teismo nutartis nėra įpareigojanti teikti viską viešai, nes tai yra tam tikros kiekvieno projekto rengėjo autoriaus teisės, ateityje skelbdami konkursus turėsime, ko gero, įteisinti ministro įsakymus, kad kiekvienas laimėjęs projektas bus paviešintas", - svarstė sekretorius.
Nors valdininkai ir tikina, kad viešumo teikiant informaciją apie konkursus pakanka - esą internete skelbiami laimėtojai, jiems skirtos pinigų sumos, trumpos projektų idėjų santraukos - situacija iš tiesų yra kita. Praėjusiais metais, A.Petrauskui pradėjus domėtis laimėjusiais projektais, šių metų konkurso nuostatose atsirado naujas, slaptumą garantuojantis punktas.
Jame numatoma, kad projekto vykdytojai privalo skelbti informaciją apie konkursą, laimėjusių projektų ir skiriamų lėšų sąrašą, vykdomą veiklą ir renginius. Tačiau kita informacija - tai yra žinios apie projektus, jų vertinimą ir finansavimą - yra neviešinamos. Taigi, kiek pinigų yra skirta, sužinoti galima, tačiau už ką jie paskirti - griežtai slapta.
Savi dalija saviems?
O dabar prisiminkime anksčiau nuskambėjusius buvusio "Transparency International" Vilniaus skyriaus atstovo R.Juozapavičiaus žodžius - esą kyla įspūdis, kad LJTC bei ŠMM valdininkai bijo to, ką visuomenė sužinotų paviešinus projektus.
Kas galėtų gąsdinti konkursų, skirtų ugdyti pilietiškumą, vadinasi, ir skatinti kovą su korupcija, organizatorius?
Paslaptis, regis, glūdi paties konkurso atrankos komisijoje, kuria be galo didžiuojasi tiek ŠMM, tiek LJTC.
LŽ kalbantis su LJTC vadove V.Petrevičiene, ji ne kartą akcentavo, kad pretendentų teikiamus projektus atrenka konkurso būdu pakviesti itin nešališki ir kompetentingi ekspertai. Dirbdami jie vadovaujasi griežtais reikalavimais. Kokiais - sužinoti beveik neįmanoma. Kaip pavyzdys pateikiama dalyvių projektų vertinimo anketa, tačiau ji - daugiau bendro pobūdžio klausimynas.
Samdytų 13-os ekspertų pavardės, pasak V.Petrevičienės, irgi jokia paslaptis. LJTC vadovė skuba vardyti: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Asta Šidlauskienė, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas Arūnas Malinovskis, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros projektų koordinatorius Saulius Valentinavičius.
Pastaroji pavardė iššaukia paprastą klausimą: S.Valentinavičiaus atstovaujamos viešosios įstaigos "Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūra" pateiktas projektas "Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai 2009 m." šiemet pateko tarp nugalėtojų ir buvo paremtas 27 tūkst. litų. Pernai tos pačios įstaigos tuo pačiu pavadinimu teiktas projektas gavo 64 tūkst. litų.
Po šio LŽ klausimo V.Petrevičienė sutriko. Pasak jos, organizacijos, pateikusios laimėjusį projektą, atstovo darbas ekspertų komisijoje - atsitiktinumas. Be to, jis tikrai nevertino savo įstaigos projekto.
Tačiau išpešti likusiųjų ekspertų pavardes iš karto tapo sunku. "Aš jums gi pasakiau... Vėlgi, aš jums tiesiog jų pavardes perskaitau, bet jas viešinti... Aš pasitarsiu su teisininke. Sąraše, kurį turiu, yra jų duomenys, asmeniniai telefonai...", - tęsė moteris.
Patikinus, kad laikraščiui pakaks sužinoti tik pavardes, LJTC vadovė greitai išvardijo likusius ekspertus, neminėdama jų pareigų.
ŠMM sekretorius A.Puodžiukas, kurį LŽ kalbino kiek vėliau, neklausiamas užsiminė apie ekspertų komisijos darbe dalyvavusį S.Valentinavičių.
"Tikrai buvo atrinktas vienas ekspertas, atstovaujantis įstaigai, kuri yra finansuojama. Galbūt, žinant, kad dalyvavo ekspertas, kurio atstovaujamos organizacijos projektas gavo paramą, iš šalies atrodo nelabai gražiai, bet kadangi aš vidų žinau, tai galiu paaiškinti, kad tai nebuvo baisu", - tikino ministerijos sekretorius.
Tačiau LŽ išreikalautas ekspertų sąrašas rodo ką kita. Be jau minėtų ministerijų atstovų ir problemą sukėlusio S.Valentinavičiaus, projektus vertino ŠMM atstovas Žilvinas Meškuotis, Laura Apeikienė, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktoriaus pavaduotojas Rytis Rimgaila, neseniai pats dirbęs ŠMM, taip pat Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo organizatorė Jolanta Markevičienė. Pastarosios vadovo V.Jankausko įstaigos "Neformaliojo švietimo asociacija" projektas tapo pretekstu teismui nagrinėti bylą.
Toliau - kur kas gražiau. Tarp ekspertų - Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Gaja Bartusevičiūtė. Šįmet šios organizacijos projektui "Žvelk plačiau" ŠMM atseikėjo 88 tūkst. litų.
Ekspertė Živilė Kubilienė - Lietuvos skautijos vyr. skautininkė. Šiais metais iš Pilietinio ir tautinio ugdymo programos skautams nubyrėjo 87 tūkst. litų: Lietuvos skautijos programai "Mes turime augti ir stiprėti" atiteko 39 tūkst. litų, Lietuvos skautų sąjungos kūriniui "Skautiškos veiklos stiprinimas ir plėtra Lietuvoje" - 24 tūkst. litų, viešosios įstaigos "Vilniaus skautų centras" programai "Mūsų stiprybė - mes patys" - 24 tūkst. litų. Pernai kelios skautų organizacijos susirinko net 337 tūkst. litų, 2007 metais - 87 tūkst. litų.
Ekspertės Aistės Laurinavičiūtės atstovaujama viešoji įstaiga "Europos namai" šįmet už projektą "Mokomasis Europos Parlamentas" gavo 43 tūkst. litų. Pernai jiems atseikėta 59 tūkst. litų, 2007 metais - 30 tūkst. litų.
Kito eksperto Algirdo Čiukšio, Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos pirmininko, vadovaujamos organizacijos projektas "Tu reikalingas Lietuvai" pagerbtas 19 tūkst. litų. 2008-aisiais jie gavo 38 tūkst. litų, 2007-aisiais - 10 tūkst. litų.
Ekspertų grupei priklausančio Pilietinių iniciatyvų centro projektų vadovo Laimučio Deveikio organizacijos projektas "Lietuvos mokinių parlamentas" įvertintas 41 tūkst. litų. Pernai - 96 tūkst., 2007-aisiais - 100 tūkst. litų.
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto doktorantės ekspertės Odetos Merfeldaitės tiesioginės vadovės, instituto direktorės Giedrės Kvieskienės įsteigtos, o dabar jos dukters vadovaujamos viešosios įstaigos "Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija" projektas "Ateities pilietis" šįmet gavo 51 tūkst. litų, pernai - 65 tūkst., 2007-aisiais - 50 tūkst. litų.
Situaciją geriausiai turbūt įvardija dar prieš metus išsakyta ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus atstovo, tiesiogiai kuravusio Pilietinio ir tautinio ugdymo projekto vykdymą, Rolando Zuozos pasiteisinimas: "Pagrindinis principas yra tas, kad mes pasitikime ekspertais, kurie vertina ir rašo balus. Tada Koordinacinė taryba (vadovas A.Puodžiukas - red.) skiria lėšų bendrai, o pasirašant sutartį sukonkretizuojama. Tų projektų yra labai daug, o dėl tikslingumo - mes pasitikime ekspertais."
Stebėtino neskaidrumo pavyzdys
Buvęs "Transparency international" Lietuvos skyriaus vadovas R.Juozapavičius tikina buvęs šokiruotas ŠMM ir LJTC vykdomų konkursų aplinkybių. "Aš sunkiai suvokiu, kaip ekspertų komisijos narys gali būti asmuo, kurio atstovaujamos įstaigos projektą vertina ta pati komisija. Tokiu atveju ekspertas, net jei nevertina savo projekto, gali itin griežtai vertinti kitus projektus, stengdamasis kuo daugiau atmesti, kad liktų jo įstaigos darbas. Žmonės turi vengti tokios situacijos, nes paskui labai sunku paneigti įtarimus, jog tu nepiktnaudžiavai", - sakė jis.
Labiausiai R.Juozapavičių stebina tai, kad biudžeto pinigais remiamų pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo projektų turinys yra paverstas paslaptimi. "Juk paskyrus finansavimą projektui, bendruomenė perka tą kūrinį. Bendruomenė - tai mes, Lietuvos piliečiai, kurie skiriame savo mokesčių pinigus, tai yra sumokame už projektą", - piktinosi ilgus metus kovos su korupcija organizacijai vadovavęs ekspertas. Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą ŠMM ir jam pavaldus LJTC slepia nuo pačių piliečių - ar galima sugalvoti ką kurioziškesnio ir ciniškesnio?
Seimo opozicijos lyderis, parlamentinės Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos narys Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad susiklosčiusi konkurso sistema demoralizuoja jo idėją ir per valdžią pakerta pasitikėjimą valstybe.
"Situacija yra skandalinga. Tokie šventi dalykai kaip kultūra, patriotizmas, tautiškumas tampa priedanga finansinėms machinacijoms", - tvirtina parlamentaras.
R.Juozapavičius, susiklosčiusią situaciją vadinantis stebėtino, net piktybiško neskaidrumo pavyzdžiu, nerimauja ir dėl kito dalyko. "Tai vyksta Švietimo ir mokslo ministerijoje! O juk ji turi būti šviesulys, rodantis asmeninį pavyzdį, kas yra tikrasis skaidrumas", - stebisi jis.
Jurga TVASKIENĖ
