Šiandien mano gerbiamas kolega, apžvalgininkas Kęstutis Girnius ėmėsi ginti nuo mano “klastingų kėslų” Vyriausybę ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) autoritetą bei politinę galią, tad noriu kai ką patikslinti.
Gerbiamas kolega, dėkui už pastabas ir pripažįstu padaręs techninę klaidą (14-12) su ministrų skaičiumi, kuri kažkaip praslydo ir pro Lietuvos žinių redakcijos akį, tačiau nelaikau to reikšmingu dalyku. Mat, kitaip nei jūs teigiate, neprognozuoju ir neskatinu greitos vyriausybės griūties. Straipsnyje kalbėjau daugiausia apie procesus TS-LKD, kurių galima nepastebėti nebent nenorint matyti. Jūs nenorite – tai jūsų reikalas. Mano pagrindinė mintis, kurią specialiai jums paryškinsiu, yra visai ne ta, kad “tuoj ateis kita koalicija”, kurią lipdyti būtų tikrai sunku. Aš, kol kas, kaip ir tamsta – manau, jog vyriausybė dar kurį laiką tikrai išliks. Tiki spaudimas jai bus didesnis ir manevro laisvės bus mažiau.
Esmė ta, kad juo silpnesnė koalicija, juo daugiau prieštaravimų TS-LKD vadvovybėje, juo daugiau keisis ministrų, – juo labiau stiprės prezidentūros vaidmuo ir tai yra objektyvu. O ar iš to galima laukti tik gero – neaišku, jei tik nesi besąlygiškas šalies vadovės politinio talento adoratorius.
Su kuo tikrai sutinku, tai su tamstos pripažinimu, jog skirtumų Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir premjero Andriaus Kubiliaus požiūriuose jau negalima vadinti vien taktiniais. Iš to, deja, tiesiog darome skirtingas išvadas.
