Ilgiausia kebabų eilė, didžiausias pyragas, taburetė, daugiausia kaliausių vienoje vietoje ir dviračių ant stogo – visuomenę apėmusi rekordų karštinė. Pasak rekordų kūrėjų, svarbiausia perduodama žinia ir tikslas– būti pastebėtam.
Maisto rekordai
Šiauliuose skanėstų rekordų lyderiai – Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai ir pedagogai.
Pirmasis rekordas pasiektas 2000 metais. Tada šios mokymo įstaigos auklėtiniai iškepė sunkiausią ir ilgiausią pyragą. Vėliau šį rekordą patys pagerino.
Iškeptas 219 kg masės, 1,78 m aukščio, 1,35 m skersmens didžiausias "Skruzdėlynas".
Po metų pagaminta aukščiausia "Skruzdėlyno" receptūros skulptūra „Velykinis zuikis“. Pernai ŠPRC konditeriai sukūrė didžiausią 213 kg svorio saldainį – triufelį.
„Norime pademonstruoti savo profesionalumą: galime padaryti ne tik mažus, bet, pademonstruodami praktinius gebėjimus, išskirtinius darbus“, – sako Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė. Tokiu būdu ŠPRC siekia išpopuliarinti mokymo programą.
Įvertinusi rekordus Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanojo ŠPRC už profesijų populiarinimą ir inovacijas.
R. Veršinskienė atkreipia dėmesį, jog rekordiniai kepiniai išdalinami vaikų globos įstaigų auklėtiniams, nakvynės namų gyventojams, senelių namams, labdaros valgyklos lankytojams.
Šiais metais svarstoma gaminti didžiausią kalėdaitį, todėl rekordinio kepinio technologiniai procesai dar tobulinami.
Naujausią maisto grupės rekordą sukūrė vienas restoranų tinklas – Šiaulių prekybos centre sumeistravo ilgiausią kebabų eilę sudėtą iš 100 įprasto dydžio kebabų.
Populiarina festivalį
„Su rekordais įdomiau gyventi, linksmesnės šventės“, – juokiasi festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris, grupės „Jonis“ vadovas ir muzikantas Pranciškus Trijonis.
Vienas iš festivalio akcentų – nauji rekordai.
Prieš dešimtmetį vaišėmis nukrautas ilgiausias miestiečių stalas Lietuvoje nusidriekė nuo Kaštonų alėjos link „Šiaulių“ viešbučio. Jo ilgis siekė 159 metrus ir 80 centimetrų.
Tačiau šiuo rekordu šiauliečiai ilgai nesidžiaugė: netrukus Jūros šventėje Klaipėdoje pastatytas apie kilometro ilgio stalas.
Tarp “ Ant rubežiaus“ rekordų yra armonika ilgiausiomis dumplėmis, gausiausias jungtinis bandonininkų orkestras – 37 muzikantai kartu sugrojo keturis kūrinius.
„Atrakcija įdomi dalyviams, žiūrovams ir, pagaliau, žurnalistams – turi apie ką rašyti. Kiekvieną dieną apie muziką rašyti nusibosta, todėl minint rekordą prisimenamas ir festivalis“, – kalbėjo P. Trijonis.
P.Trijonio organizuotame baltų kantri muzikos festivalyje „Baltas kelias“ pasiūta didžiausia kaubojiška odinė skrybėlė, pagamintas sunkiausias dviratis, kurio ratai - iš girnapusių.
Kaimiškos muzikos klubo „Juonė Pastuogė“ ir ansamblio „Jonis“ jubiliejų proga vykusio šventinio koncerto metu išvirta 1000 kg kantri grybienės.
Smuklėje galima pamatyti ne tik sunkųjį dviratį, bet ir šiemetinį rekordą – didžiausią taburetę.
„Pakabinom virš taburetės įspėjamuosius ženklus, kad aukštis 1,80 m, reikia pasilenkti, kad galvos nenusimuštų. Tai geras daiktas, jei išeini ir stukteli galva – ženklas, kad buvai pas mus“, – šypteli P. Trijonis.
Didžiausia lapė
Šešių rekordų autorius dizaineris, buvęs ilgametis miesto vyr. dailininkas Vilius Puronas sako, jog rekordų specialiai nesiekė – taip susiklostė.
„Dirbdamas kūrybinį darbą, tvarkydamas miesto aplinką, norom nenorom susiduri su originalių idėjų ieškojimu. Idėjos ateina visais keliais – Viešpats duoda, pasufleruoja istorija... Aš kaip dailininkas esu tik vykdytojas, tos idėjos, kurią Lietuvai numeta Dievas per mane“, – sakė dizaineris.
Pasak V. Purono, būsimiems kūriniams impulsą duoda tai, jog Šiauliai – pramonės miestas. Technologijas galima panaudoti ten, kur paprastas dailininkas arba amatininkas negali.
Rekordų knygoje įrašytas didžiausias herbas ant pastato sienos Vilniaus gatvėje, metalinis kopūstas, didžiausia knyga „Aukuras Salduvei“, didžiausias 8,5 m ilgio kardas, didžiausia gyvūno skulptūra „Geležinė lapė“ stovinti prie Talkšos ežero.
V. Puronas svarsto, galbūt kardas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Rekordo siekimas ne savitikslis. Didesnę lapę pastebi daugiau žmonių, labiau populiarėja Šiauliai. Kuriu ne meno kūrinį, bet patį procesą“, – akcentavo jis.
Rekordų knygos – regionams
Rekordų registravimo agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo direktorius Vytautas Navaitis atskiriems regionams siūlo daryti savo rekordų knygą.
„Kiekviename regione yra ir didžiausias ežeras, didžiausias miškas. Kodėl apie tai nepasigirti? Rekordai registruojami nuo seniausių laikų dar kai nutirpo ledynai, nuo tolimiausių žvaigždynų iki šių laikų. Žmogui iš prigimties yra noras pasirodyti prieš kitus, ką sugeba, konkuruoti“, – kalbėjo V. Navaitis.
Sudėtingiausia pagerinti sportinius rekordus, o didžiausia konkurencija tarp rekordų vyksta piešimo sferoje. Direktoriaus žiniomis, ilgiausio piešinio rekordas gerintas jau beveik dvidešimt kartų.
Didžiausio piešinio rekordas tebepriklauso šiauliečiams. Prieš septynerius metus apie 2 tūkstančiai vaikų ir moksleivių iš 24 Šiaulių vaikų darželių, mokyklų, specialiųjų ugdymo centrų ir vaikų globos namų piešė Saulės miestą.
Nepagerintas ir šiauliečių didžiausios iliustracijos rekordas. Salomėjos Nėries eilėraščio „Senelės pasakos“ motyvais papuoštos kolonos P. Višinskio aikštėje.
Pasak V. Navaičio, svarbiausia ne rekordų kiekybė, o tikslumas. Vidutiniškai per metus Lietuvos rekordų knygoje registruojama 100 – 150 naujų rekordų.
