VMI duomenimis, už 2017 metus didžiausia vieno žmogaus deklaruota pajamų suma siekė 80,7 mln. eurų. Palyginimui, už 2016 metus vienas asmuo deklaravo net 162 mln. eurų pajamų. Sumažėjo ir asmenų, deklaravusių didesnes nei 1 mln. eurų pajamas, skaičius. Štai 2016 m. tokių Lietuvoje buvo 440, o 2017 m. – 432 asmenys.
Tačiau į šias pajamas įskaičiuojamos ne vien algos, o ir pajamos iš nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pan. Žvelgiant vien į pajamas susijusias su darbo santykiais, matyti, kad pernai didžiausia uždirbta suma siekė 866 tūkst. eurų per metus, neatskaičius mokesčių. Tai maždaug 72 tūkst. eurų per mėnesį. VMI duomenimis, praeitais metais Lietuvoje 10 asmenų uždirbo daugiau nei 468 tūkst. per metus arba 39 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
VMI surinktais duomenimis, iš viso 1,8 mln. asmenų deklaravo daugiau nei 20,7 mlrd. eurų pajamų už 2017 metus. Išeitų, kad vidutiniškai vienas asmuo praeitais metais gavo 11,3 tūkst. eurų per metus arba 944 Eur per mėnesį. Tačiau statistika rodo, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia 884,8 Eur (neatskaičius mokesčių).
Mokesčių ekspertas: Lietuvoje tiek milijonierių nevaikšto
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas, naujienų portalui tv3.lt teigia, kad viena yra tai, kas parašyta deklaracijoje, visai kas kita – kas iš tiesų dedasi kišenėje. Mat deklaruojamos visos pajamos, tačiau gautas pelnas gali būti visai kitoks.
„Tarkime žmogus aktyvus investuotojas, jis gali gauti ne vieną milijoną eurų pajamų tiesiog darydamas sandorius pirmyn ir atgal, o kiekvienas atvejis jam yra įskaitomas kaip pajamos. Pavyzdžiui, aš turiu portfelį, kuris sudaro 100 tūkst. eurų. Normalus bet nelabai didelis. Jei 12 kartų nuperku ir parduodu, tai mano pajamos bus 1,2 mln. eurų, nes 100 tūkst. 12 kartų apsuku. Iš to aš uždirbsiu kokius 10 proc. pelno ir metų gale turėsiu ne 100 tūkst., o 110 tūkst. eurų, bet VMI deklaracijoje atsispindės mano pajamos – 1,2 mln. eurų. Ir tai visiškai nesusiję su mano pajamomis, o tiesiog su pirkimo pardavimo sandoriais, kurie rodo mano apyvartą.
Kai parduodi vertybinius popierius, tai pripažįstama kaip tavo pajamos. Vėliau tau rašomos tų pajamų sąnaudos ir kažkoks apmokestinamas rezultatas. Iš šių duomenų daryti išvadas, kad aplink mus vaikšto krūvos milijonierių, kurie gauna tas milijonines pajamas nuolatos, būtų ne visiškai teisinga“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Pasak jo, vargu ar trečdalis iš tų 434 bus iš tikro milijonieriai. Jis mano, kad geriausiu atveju dešimtimis suskaičiuotume tokių asmenų, kurie iš ties gavo milijoną eurų grynųjų pajamų.
„Galima prekiauti tais pačiai automobiliais ir būti neva milijonieriumi, nors iš tikro nė nebūsi arti to. Neva automobilių suprekiausi šimtą, tada 10 mln. eurų pajamas gali parodyti, bet uždirbti ne tiek ir daug. Be to, nekilnojamasis turtas šitam reikalui imlus, jei žmogus padaro kelis sandorius: nupirkti parduoti, nupirkti parduoti, jau milijonas atsiranda, bet dėl to milijonieriumi jis netampa. Gali būti atvirkščiai, netgi turėti didelę paskolą“, – teigia mokesčių ekspertas.
Duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje 8 asmenimis mažiau deklaravo gavę virš 1 mln. eurų pajamų. Tačiau M. Dubnikovo teigimu, kai apskritai nedidelis skaičius asmenų deklaravusių tokias pajamas, tendencijos, kad mažėtų milijonierių, nesimato.
Paklaustas, kaip galima netoli milijono eurų uždirbti tik iš darbo santykių, M. Dubnikovas patikina, kad viską lemia geri įmonės rezultatai.
„Jei kalbame apie milijoną ar šimtus tūkstančių eurų pajamų iš darbo santykių, tada tikrai kalbame apie vadovaujančius postus ir, labai tikėtina, kad tai bus premijos už pasiektus veiklos rezultatus. Tarkime, tie patys vadovai jie gauna savo premijas ir šiuo atveju, tai dažniausiai būna susiję arba su pasiektais ilgo laiko rezultatais, arba dažniausiai sutinkamas variantas, kai būna įmonių pardavimai ir būna sutartas kažkoks bonusas, kuris turi būti išmokėtas, kai įmonė pasiekia rezultatus ir akcininkai didesnį pelną pasiekia. Kad algos siektų milijoną, galimas variantas, bet mažai tikėtinas. Greičiausia čia yra su bonusais, kurie dažnai gali siekti net kelių metų mokamą atlyginimą“, – pasakoja mokesčių analitikas.
Žvelgiant į vidutines deklaruotas pajamas – 11,3 tūkst. eurų, M. Dubnikovas pabrėžia, kad nereiktų teigti jog yra 400 milijonierių, o tada visi kiti vos 11,3 tūkst. eurų per metus gauna. Jis patikina, kad į deklaracijas papuola labai daug duomenų, kurie gali neatskleisti net mažiausias pajamas gaunančiųjų situacijos.
„Gali būti, kad duomenys ir kitu būdu užteršti. Pavyzdžiui, mažiausias pajamas gaunančių greičiausiai nei nepamatysi, nes jiems nėra reikalo deklaruoti pajamų. Jei žmogus nekaupia pensijos pensijų fonduose, nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis, gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo nereikia, tada jam deklaracijos nėra prasmės teikti, nes viskas suskaičiuota su darbo santykiais.
Kita problema, kad kiti žmonės deklaruoja pajamas, bet jos per daug mažos. Žmonės, kurie naudojasi individualia veikla, dalį savo veiklos verslo liudijimais rodo, iš tų duomenų išvadas reiktų daryti atsargiai, nes jie nėra patikimi. Jie tinkami VMI surinkti mokesčius kaip priklauso, bet netinkami daryti išvadas apie lietuvių realias pajamas“, – patikina M. Dubnikovas.
