Verta susirūpinti dabar
Klimato kaita apibūdinama kaip klimato pokytis, kuris dabar dažniausiai siejamas su visuotiniu atšilimu (temperatūros didėjimu). Klimato įvairovę bei jo pokyčius lemia saulės aktyvumas, ugnikalnių išsiveržimai, žemės orbitos kitimas ir šiltnamio dujos – dalis jų susiformuoja natūraliai, kita dalis suformuojama žmonijos veiklos.
Paskutiniu metu klimatas pakito daugiau nei buvo tikėtasi. Be abejonės, tam didžiausios reikšmės turėjo žmogaus veikla, civilizacijos pokyčiai: kaip naftos ir iškastinio kuro deginimas, pramonė, transportas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė, teigia jog būtina susirūpinti jau dabar. Nelaukta klimato kaita gali neigiamai paveikti ne tik unikalią mūsų gamtą, augmeniją, ūkio sistemą, bet ir sukelti globalinių procesų reakcijas, bei kitas klimato anomalijas.
Prognozuojama karščiausia vasara
Kol vieni laukia nesulaukia karščių, A. Galvonaitė perspėja, kad džiūgauti nevertėtų. Kasmet Europoje vidutinė temperatūra sparčiai kyla, tad ir šiais metais tikėtina karčiausia vasara.
„Karšti vasaros orai lemia kritulių trūkumą, dėl kurio pradeda žydėti upės ir ežerai, sausra neigiamai atsiliepia derliui, dūsta žuvys“, – pasakoja specialistė. Norima atkreipti dėmesį, kad karščio bangos skatina dehidrataciją, bei erkių ir kitų parazitų pagausėjimą. Tad jei klimatas ir toliau šiltės į Lietuvą gali atkeliauti net maliariniai uodai bei ligos būdingos šiltesniems kraštams.
Pradėkime nuo savęs
Norėdami išvengti nemalonių padarinių ir džiaugtis natūralia gamta, pradėkime nuo savęs stengdamiesi sumažinti CO2 išmetimą kasdieninėse veiklose. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys pataria, atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Nešvaistykite elektros energijos. Išvykdami atostogauti pasistenkite išjungti iš elektros lizdo ar bent nepalikti budėjimo režime visų namuose esančių elektros prietaisų, taip sutaupysite nemažai elektros energijos;
- Kur keliaujate. Atostogaudami Lietuvoje ar netoli namų, sunaudosite mažiau CO2 nei skrisdami lėktuvu į kitą šalį;
- Kuo važiuojate. Esant netolimiems atstumams, visų pirma rekomenduojama rinktis dviratį, traukinį nei automobilį.
- Kaip keliaujate. Jei keliaujate automobiliu, pasiimkite su savimi daugiau draugų ir artimųjų. Kuro sąnaudos bus žymiai mažesnės, jei esant galimybei rinksitės važiuoti vienu automobiliu.
- Viešbutyje, namuose ar darbe ir net automobiliuose stenkitės kuo mažiau naudoti oro kondicionierių. Oro kondicionieriai naudoja energiją ir padidina degalų sąnaudas, tad verčiau atsidarykite langus ir mėgaukitės natūraliu vėjeliu.
- Importuotas maistas. Turbūt net nesusimąstėte, kiek sąnaudų išeikvojo jūsų lėkštėje gulintis egzotiškas patiekalas, kol pasiekia restorano virtuvę. Rinktis lietuvišką prekę patariama ne vien dėl šviežumo, kokybės, bet ir papildomų sąnaudų, žalos aplinkai.
- Valgykite daugiau daržovių. Jas valgyti ne tik sveika, bet ir paliekate mažesnį CO2 pėdsaką.
Taip pat, ruošdamiesi iškylauti atkreipkite dėmesį į produktų pakuotes, ar jos supakuotos į tinkamas arba perdirbamas pakuotes, stenkitės naudoti daugkartinio naudojimo indus. Esant galimybei įrenkite saulės energijos sistemas vandens šildymui bei lauko apšvietimui. Ir žinoma, nepamirškite rūšiuoti ir nepalikti šiukšlių, visur ir visada, o ypač gamtoje, prie vandens telkinių.