Ką reikėtų žinoti, po pasyvaus žiemojimo pradedant aktyviau leisti laisvalaikį, pasakoja Sveiko stuburo mokyklos ekspertas, kineziterapeutas Vidmantas Zaveckas.
Nepradėkite sportuoti staiga
„Fiziškai pasyviai gyvendami pasekmes pajusime jau po 2-3 mėnesių: sustingsta sąnariai, susitraukia raumenys, nervų sistema pamiršta raumenų valdymą. Žinoma, sėdimą darbą dirbantys ir laisvalaikį mėgstantys leisti gulėdami prie televizoriaus – sustings žymiai greičiau, prasidės įvairūs negalavimai. Dažniausiai – nugaros skausmai“, – teigia V. Zaveckas atkreipdamas dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
Norint gerai jaustis – nebūtina intensyviai sportuoti. PSO rekomenduoja kiekvienam žmogui bent 20 min. per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo (iki lengvo prakaitavimo) veikla: tai gali būti paprastas ar šiaurietiškas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas, slidinėjimas.
Daugeliui žmonių to užtenka, kad sveikata ir savijauta pagerėtų. Tačiau pavasarį, nusimetę sunkius drabužius ir sulaukę šiltesnių saulės spindulių, dažnas mūsų, šaltuoju metu nesilaikęs net minimalių PSO rekomendacijų, pradeda itin aktyviai sportuoti.
„Saulė ir palankus oras leidžia daugiau laiko praleisti lauke ir užsiimti bendro pobūdžio sportu, tačiau pradėti sportuoti staiga, dideliu krūviu ir pagal draugui sudarytą programą nerekomenduojama. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo organizmą, nes mes visi skirtingi. Tai lemia amžius, darbo pobūdis, laisvalaikis, sveikatos problemos ir bendras fizinis pajėgumas”, – pataria Vidmantas Zaveckas.
Specialistas fizinį aktyvumą rekomenduoja didinti palengva, dozuotai ir kryptingai.
Pradėkite palengva
Pasak Sveiko stuburo mokyklos specialisto, svarbu pasirinkti tokį intensyvumą, kuris kūną lavins, tačiau nepervargins. Ilgesnį laiką nesportavusiems, ar po žiemos pajutusiems disbalanso sukeltus kaklo, juosmens skausmus reikėtų pasitarti su specialistais dėl specializuotos mankštos.
„Kad ir kokią fizinę veiklą beplanuotumėte, prieš pradedant visiems rekomenduočiau paruošti svarbiausius – stuburo ašį palaikančius – pilvo srities raumenis. Sustiprėję pilvo srities raumenys sumažina nugaros apkrovimą ir padeda išvengti skausmų“, – sako V. Zaveckas.
Specialisto teigimu, klaidingai manoma, kad jaučiant nugaros skausmus, kurie dažni po ilgos, pasyviai praleistos žiemos, reikia stiprinti tik nugaros raumenis.
„Susilpnėjus liemens giliųjų raumenų „korsetui" – destabilizuojamas stuburas. Tarpusavio jėgų pusiausvyra tarp liemens raumenų, kuriuos sudaro pilvo ir nugaros raumenys turi būti simetriška. Kai ši simetrija sutrinka, nugaros raumenys persitempia, spazmuojami, o pilvo raumenys atsipalaiduoja ir nusilpsta“, – aiškina Vidmantas Zaveckas.
Pasak kineziterapeuto, pasyvios atpalaiduojamojo poveikio priemonės (masažas, tempimo pratimai ir kt.) nugaros raumenis atpalaiduoja, dėl to žmogaus savijauta kuriam laikui gali pagerėti. Jeigu skiriama tik bendro pobūdžio mankšta nugaros raumenims stiprinti, nugarą ir toliau spazmuoja, nes didėja asimetrija tarp pilvo ir nugaros raumenų jėgų. Pilvas ir toliau išlieka atsipalaidavęs, nugara dar labiau persitempia, taigi, neretai užuot pagerėjusi būklė gali net pablogėti.
„Norėdami padėti nugarai, žmonės mankštinasi stengdamiesi sustiprinti jos raumenis, tačiau iš tiesų daugiau dėmesio reikia skirti giliesiems pilvo raumenims, kurie įsijungę į darbą nuo nugaros turėtų nuimti dalį krūvio“, – pataria V. Zaveckas.
