Žinute, kurioje prašoma paremti su vėžiu kovojančio berniuko šeimą, pasidalino tūkstančiai žmonių. Artimieji sulaukė daugybės palaikančių bei kuo greičiau pasveikti linkinčių komentarų.
Viskas vyko žaibiškai
Su Santaros klinikose gulintį Rojų slaugančia mama Arūne Svalboniene susisiekėme telefonu. Moteris sutiko papasakoti apie kone žaibišką ligos eigą.
Anot mamos, viskas prasidėjo prieš gerą savaitę, kai gripu susirgo jų vyresnysis šešiametis sūnus Joris. Po kelių dienų panašiai sunegalavo ir Rojus.
„Gal trečią dieną Rojaus temperatūra pakilo iki 40,6 laipsnių. Gydytojos rekomenduoti vaistai padėjo nedaug – temperatūra krito iki 39,4. Trečiadienio naktį mes jį išvežėm į Panevėžio ligoninės priimamąjį“, – prisimena A. Svalbonienė.
Iš ten Rojus buvo nukreiptas į infekcinių ligų kliniką. Atvykus čia berniuko temperatūra vėl siekė 40 laipsnių. Buvo paimti tyrimai, prijungta lašinė.
„Aš buvau pradėjusi snausti, kai atėjusi daktarė pasakė, jog Rojaus kraujo tyrimai labai blogi ir jis skubiai keliamas į Panevėžio ligoninės reanimaciją. Neišlaikiusi pradėjau verkti. Pamatęs, kad grįžtame į ligoninę, verkti bei kartoti „mes čia jau buvome, nenoriu“ ėmė ir sūnus.
Pakartotinis tyrimas vėl parodė labai blogus rodiklius. Medikai pasakė, jog įtaria infekciją, davė pasirašyti sutikimą, kad, esant reikalui, būtų galima perpilti kraują.
Rojus buvo paguldytas reanimacijoje, o man leido permiegot vienoje palatoje (vyras grįžo namo pas kitą sergantį sūnų).
Po kiek laiko vėl buvau pakviesta į reanimacijos skyrių. Gydytoja pakartojo, kad kraujo tyrimai labai prasti ir kad po dviejų valandų reanimobiliu Rojus bus gabenamas į Vilniaus Santaros klinikų vaikų skyriaus reanimaciją. Gydymas bus tęsiamas ten.
Manęs paprašė pabūti gretimame kambaryje, kol Rojų aprengs. Girdėjau, kaip jis šaukė „mamyte, mamyte, kur tu? Nebenoriu, kad mane gydytų!“ – su neslepiamu jauduliu prisimena mama.
Rojus atsidūrė Vilniuje. Čia šeima išgirdo pirminę diagnozę. Medikai buvo beveik tikri, jog tai leukemija – kraujo vėžys – tik dar negalėjo tiksliai pasakyti, kokios rūšies:
„Nors nuo aukštos temperatūros Rojus buvo labai išsekęs, tačiau sąmoningas. Reanimacijos palatoje jis jautėsi labai prastai. Nuolat verkė, šaukėsi mamos. Gydytoja, nuogąstaudama, kad prasta emocinė būsena dar labiau jį nusilpnins, leido perkelti berniuką į palatą.
Vyras Rojų į palatą nunešė ant savo rankų. Netrukus buvo patvirtinta jo diagnozė – ūminė limfoblastinė leukemija. Liga, kuri dažniausia puola vaikus.“
Palatoje – futbolininko uniforma
Su Rojaus mama telefonu kalbėjomės antradienį (sausio 21-ąją – aut. past.). Moteris pasakojo, jog nuo pat penktadienio (sausio 17-osios – aut. past.) jam be perstojo lašinami vaistai. Prasidėjo chemoterapinis gydymas.
„Esame palatoje. Rojus miega. Kartkarčiais jis pramerkia akis įsitikinti, kad esu šalia, ir toliau miega. Gydytojai mus nuteikia pozityviai.
Ragina neprarasti optimizmo, nebijoti bendrauti su kitų ligoniukų mamomis. Semtis jėgų iš daugybės gerų pavyzdžių, kai ši liga buvo įveikta. Gydytoja žadėjo Rojų dieną atjungti nuo lašinės, kad jis galėtų pasivaikščioti, pabendrauti su bendraamžiais“, – telefonu sakė Rojaus mama.
Kaip pasakojo Arūnė Svalbonienė, greta berniuko padėti ir firminiai, jo vardu papuošti, futbolo klubo „225“ marškinėliai, kuriuos Rojui atvežė tėtis.
„Mano brolis Donatas visą gyvenimą žaidžia futbolą. Mano vyras Deimantas, galima sakyti, užaugo su futbolu. Nuo penkerių ar šešerių metų žaidė treniruojamas trenerio Vido Kazlausko. Tad kai gimė pirmasis sūnus, nebuvo net tokios kalbos, kad Joris gali užsiimti kažkuo kitu.
Paskui Jorį sekė ir Rojus. Mes šeimomis draugaujame su futbolo treneriu Aurimu Liaku. Jis labai daug užsiimdavo su mūsų berniukais, vis kvietė juos žaisti.
Kai atsirado „225“ komanda, nuvažiavome į treniruotę ir iš karto patekome į… varžybas. Ten Rojus pelnė medalį, kuriuo labai didžiavosi. Vaikščiojo su juo po namus, miegojo, rodė babai. Vyras atvežė jam aprangą, ant kurios užrašytas jo vardas. Jis jos dar nebuvo matęs. Apžiūrėjo, sakė, kai bus stipresnis, būtinai apsirengs.
Aš vis kartoju, kad jam reikės įmušti dar labai daug įvarčių. Jis privalo suvaryti šią ligą“, – sunkiai tvardydama emocijas kalbėjo mama.
Rojus su broliu Joriu lanko lopšelį-darželį „Eglutė“ ir kartu žaidžia futbolo klube „225“.
„Rojus – labai geras, smalsus vaikas. Jis visada nori daug išmokti, tad per treniruotes iš jo sulaukiu begalės klausimų. Kartu – mandagus bei komunikabilus.
Su juo visada smagu bendrauti, – sakė telefonu kalbintas futbolo klubo „225“ treneris Džiugas Trybė. – Žinia apie sunkią berniuko ligą sukėlė šoką ir liūdesį. Tačiau tiek aš, tiek klubą lankantys vaikai bei jų tėvai nė akimirkos neabejojame, kad Rojus pasveiks ir grįš į aikštelę.“
Norintys padėti Rojaus šeimai kovoti su sunkia liga gali pervesti auką į jų asmeninę sąskaitą.
Gavėjas: Arūnė Svalbonienė
Sąskaitos numeris: LT847300010105459757
Paskirtis: Parama Rojaus gydymui
Autorius: Viktoras Stanislovaitis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
