Parduoti nepavyksta
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis pripažino, kad per pastaruosius metus Savivaldybei nepavyko nė vieno tuščio pastato parduoti. Ištuštėjo Gytarių mokykla, buvusi vaikų poliklinika, Aukštabalio pradinė mokykla, Dainų pradinė mokykla, Dubijos pagrindinė mokykla, buvęs Transporto inspekcijos pastatas.
„Pusę vaikų poliklinikos pastato Varpo gatvėje Savivaldybė nesėkmingai pardavinėjo šešis kartus, kaina dabar – beveik 600 tūkstančių litų, pradinė buvo 730 tūkstančių. Sutvarkytoje dalyje yra Sveikatos biuras, o senoji dalis – apleista, neapsimoka jos nė rekonstruoti“, – sakė G. Skurkis.
Už 417 tūkstančių litų aštuonis kartus neparduotas ir buvusio Higienos centro pastatas (Mickevičiaus g. 6), už 825 tūkstančius litų keturiskart nepavyko rasti pirkėjų buvusiam „Laiko“ kino teatrui.
Pirmąkart beveik už milijoną litų bus pardavinėjama Bubių Čeprečiškių kaime esanti buvusi vaikų stovykla „Tauras“. Vedėjo teigimu, Futbolo akademija „Napolis“ domėjosi šiuo kompleksu.
Vis dar laukia geresnių laikų
G. Skurkis tvirtino, kad apie parduodamą turtą skelbia spaudoje ir Informaciniame biuletenyje. „Antri metai dedame į internetą ne tik visą minėtą informaciją, bet ir nuotraukas, inventorines bylas. Gal žmonės, nebūtinai iš Šiaulių, pamatys, susidomės, nors pagal įstatymą to neprivalome daryti“,– sakė vedėjas.
Apie parduodamus pastatus skelbia ir ant jų iškabinti stendai.
„Buvo pakilimo laikai, kai verslininkai prisipirko turto už velniškus pinigus ir už kreditus, tai dabar jiems grynas nuostolis – galvoja ne kaip nusipirkti naujo turto, o kaip išlaikyti ir realizuoti su kuo mažesniais nuostoliais jau turimą. Savivaldybė įsprausta į rėmus – per daug kainos numušti negali“, – svarstė vedėjas.
Pavyzdžiui, į buvusią Vaikų polikliniką Aido gatvėje padarius techninį projektą planuota sukelti socialinės paramos skyriaus tarnybas iš Aido, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos. Likusias laisvas patalpas – parduoti. Bet projektas yra, o pinigų tokiems darbams Savivaldybė neatranda.
Kuriasi krepšininkai
Visų uždarytų mokyklų pastatai dabar stovi tušti, išskyrus buvusią Dubijos mokyklą. Jos sporto salė pagal panaudą atiduota Šiaulių krepšinio lygai, kuri ją remontuojasi.
Į vieną Dubijos mokyklos korpusą, esantį prie salės, pretenduoja Antano Sireikos krepšinio akademija. Planuoja prisikviesti ir ten apgyvendinti sportininkų iš kitų miestų, pristatyti dar dvi sporto sales.
„Akademija nelabai nori už šildymą mokėti, bet jiems pasakyta, kad reikės. Kol kas skaičiuoja ir galutinių pageidavimų nepareiškė. Neįmanoma už privačią įstaigą, kurioje nėra jokios Savivaldybės dalies, mokėti“, – tvirtino G. Skurkis.
Norinčiųjų pirkti didžiulius pastatus neatsiranda. „Kas pirks? Man dabar atiduotų mokyklos pastatą už dyką, aš jo neimčiau“,– neslėpė vedėjas.
Socialinės rizikos asmenų neįsileidžia
Nepaisant ilgo vaiduoklių sąrašo, patalpų kai kas vis dėlto negauna. Taip nutiko Šiaulių skautams, Vladimirui Karpovui – kelių labdaros ir paramos fondų įkūrėjui. Aukštabalio pradinės mokyklos patalpose jis planavo įkurti Jaunimo užimtumo centrą, Vaikų dienos centrą ir Metodinį centrą, bet Savivaldybė patalpų nedavė. Kodėl?
„V. Karpovas dirba su socialinės rizikos grupėmis, o tušti pastatai yra žmonių gyvenamoje teritorijoje. Į Aukštabalio pradinę mokyklą norėta įleisti, bet kilo aplinkinių žmonių pasipiktinimas. Buvusios specialiosios Jono Laužiko mokyklos pastato irgi jam nedavė“, – aiškino vedėjas.
Dabar pageidaujama patalpų Vaikų dienos centrui Aukštabalio mokyklos pastate. Komisija šį prašymą svarstys.
G. Skurkio nuomone, blogai, kad nuomotojai neužima viso pastato. Dažnai prašoma po šimtą, pusantro šimto kvadratinių metrų, o pradinės mokyklos plotas yra apie pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų, nekalbant apie Gytarių mokyklos plotą, siekiantį 10 tūkstančių kvadratų.
„Jeigu nebus poreikio ir pastatai nebus naudojami, gali tekti juos nugriauti“, – svarstė G. Skurkis. Nemažai tokių pastatų aukcione parduoti nugriauti Zokniuose. Kas pasiūlo didžiausią kainą už statybos medžiagas, tas nusigriauna,išsiveža ir panaudoja.
Neturi lėšų ar neturi idėjų?
Šiaulių miesto mero Justino Sartausko klausėme, ko imasi Savivaldybė, kad pastatai-vaiduokliai nedarkytų miesto veido?
– Kai kuriuos pastatus įtraukėme į privatizavimo programą parduoti, kai kuriuos nuomosime.
– Gal reikėtų modernių, netikėtų sprendimų?
– Laukiame iniciatyvos iš verslininkų, iš visuomenės, kas ką norėtų tuose pastatuose veikti, o pati Savivaldybė, neturėdama lėšų, negali sugalvoti modernių sprendimų.
– Ar galima būtų leisti pastatus dalimis išsipirkti, pavyzdžiui, kurti loftus arba įrengti socialinį būstą?
– Gal ir įmanoma būtų, bet įsivaizduokite, kokie didžiuliai yra tie pastatai. Jeigu kokie 7 tūkstančiai kvadratinių metrų, o norinčiųjų įsirengti gal bus tik 2 – 3 butus?
– Pavyzdžiui, Vokietijoje seni blokiniai daugiaaukščiai buvo išrinkti ir permontuoti į mažesnius namus...
– Jeigu į miestą atvyktų daugiau žmonių gyventi, gal ir būtų įmanoma taip padaryti. Aš irgi buvau Vokietijoje ir mačiau – mokyklas ir ištuštėjusius gyvenamuosius namus griovė.
Miestams, kurie mažėja, o Lietuvoje, išskyrus Vilnių, visi mažėja, sunku bus pritaikyti nenaudojamus pastatus. Šiauliai, mažėjant gyventojų, traukiasi, ir gali būti, kad tokių pastatų tik daugės.
Buvusią J. Laužiko mokyklą atidavėme viešajai įstaigai, labdaros paramos fondui „Vilties kalnas“. Žadama čia steigti moterų krizių centrą. Reikės pažiūrėti, ar jie veikia.
– Pradinės mokyklos įsikūrė darželių-lopšelių patalpose. Ar galėtų vykti atvirkščias procesas – uždarytose mokyklose vėl kurtis darželiai?
– Dabar steigiasi privatūs lopšeliai-darželiai. Vieną jau turime. Nuo sausio 1 dienos valstybė žada finansuoti jau aštuonias valandas, kurias vaikučiai praleidžia darželyje. Gal daugiau darželių atsiras? Savivaldybė, jausdama spaudimą, pernai atidarė dvi naujas grupes, tai turime situaciją, kad kai kuriuose darželiuose liko tuščių vietų.
– Kas liks iš tuščių nešildomų pastatų? Jie pradės irti...
– Sienos liks. Šildyti nėra prasmės. Gal ateityje modernizuosime, jei bus pasiūlyta kokia idėja, o gal reikės griauti.