Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie teismą, kuriame teisiami susišaudymo Kaune, kai buvo sužeisti trys Kamuolinių gaujai priskiriami vyrai, dalyviai. Teisėsaugininkai bando įrodyti, kad tai karo tarp Agurkinių ir Kamuolinių pasekmė. Tačiau Agurkiniams jų bylos dabar nerūpi. Jie turi didesnių problemų nei konkurentai.
Rimti kaltinimai
Tos problemos atsirado šių metų sausio 22-ąją, kai pagrindiniai Agurkiniai buvo sukišti už grotų. Tą dieną Vilniaus areštinėje atsidūrė ne tik šios grupuotės lyderiu vadinamas S. Velečka, pravarde Agurkas, bet ir artimiausi jo patikėtiniai – A. Rimgaila, geriau žinomas pravardėmis Algencas ir Čikis, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai – Darius ir Andrius Petkauskai.
Suimti S. Velečką buvo nutarta dar prieš keletą mėnesių. Apie planuojamą Agurkinių sulaikymo operaciją Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nieko nepranešė net aukščiausiems Kauno kriminalistams. Suėmimo planas buvo kuriamas Vilniaus prokurorų ir kriminalistų kabinetuose. Iškart buvo atsisakyta ketinimų S. Velečką suimti jo namuose Kaune – tam būtų reikėję pasitelkti dideles pajėgas, todėl galėjo nutekėti informacija. Buvo nutarta S. Velečką iškviesti pokalbio į Vilniuje esančio Policijos departamento Kriminalinės policijos biurą ir ten sulaikyti. Buvo numatyta, ką daryti, jeigu iš Policijos departamento vežamą S. Velečką bandys vaduoti jo apsauga. Bet kaip žinia, to neprireikė. S. Velečkai buvo uždėti antrankiai ramiai, jis nė trupučio nesipriešino jį sulaikusiems pareigūnams.
Visi suimtieji į teisėjų kabinetus buvo vedami automatais ginkluotų ir kaukėtų „Aro“ pareigūnų. „Sulaikyta viena rimčiausių ir pavojingiausių pastarojo meto nusikalstamų grupuočių šalyje, kuri veikė net tarptautiniu mastu. Iš to galime matyti kokio masto smūgis suduotas organizuotam nusikalstamumui mūsų šalyje”, – tuoj po sulaikymo žiniasklaidai kalbėjo šalies generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
S. Velečkai ir dar penkiems Agurkinių lyderiams pareikšti įtarimai sukūrus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus. Įtariama, kad šie vyrai neteisėtai disponavo (įsigijo, laikė ir gabeno) labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Taip pat pareikšti įtarimai organizavus labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtako ir kvaišalų kontrabandą iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis per Lietuvą, taip pat neteisėtu praturtėjimu.
Anot tyrėjų ši byla juda į priekį. Iš viso įtarimai yra pareikšti vos ne pusšimčiui su Agurkiniais siejamų Kauno berniukų. Prie šešių areštuotų pirmosiomis dienomis prisidėjo dar du grupuotės nariai, o vienas, iki šiol dar neteistas D. Petkauskas, po keturių mėnesių suėmimo buvo išleistas į laisvę. Nors grupuotei nėra pateikta kaltinimų žudžius, tačiau, jei pavyks įrodyti ir dabartinius kaltinimus, tarp kurių organizuoto susivienijimo organizavimas ir narkotikų platinimas, tai Agurkiniai ilgam laikui dings iš Kauno nusikaltėlių tarpo.
Paleido už pinigus?
S. Velečką, kaip ir kitus Agurkinius bandoma nuteisti nebe pirmą kartą. Agurkas jau buvo sulaikytas 2008-ųjų spalį. Tuomet jį kartu su Norbertu Tučkumi sulaikė Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos pareigūnai, narpliojantys rezonansinius praėjusio šimtmečio pabaigos nusikaltimus, ir išsivežė į Vilnių.
Kaip ir sausio mėnesį, tąkart apie gaujos šulų sulaikymą nieko nebuvo pranešta Kauno pareigūnams. Ir areštavo Agurką Vilniaus teismas. Tuomet dviem mėnesiams. N. Tučkus į laisvę buvo išleistas po dviejų parų. Kalbėta, kad Agurkinių vadeiva esąs sulaikytas už žmogžudystę, kurią atskleisti padėjo vienas su teisėsauga bendradarbiaujantis Kauno mafijos veteranas.
Vis dėlto jau po dviejų mėnesių S. Velečka buvo išleistas iš areštinės. Anot gandų – už 200 000 litų, kuriuos jis neva sumokėjęs pareigūnams. Tuos gandus viešai paneigė tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka.
Šiaip ar taip, dabar net S. Velečkos žmona per interviu „Lietuvos ryto“ laikraščiui teigia, kad jos vyras esąs parašęs ne vieną pareiškimą generaliniam komisarui S. Skverneliui apie tai, kad jo pavaldiniai neva reikalaujantys, jog S. Velečka „susimokėtų už ramybę“. Tiesa, tie pareiškimai buvo neišsiųsti, bet kratą Velečkų namuose darę pareigūnai juos rado.
Įdomu dar tai, kad 2008-ųjų spalį, kai S. Velečka buvo areštuotas ir po kurio laiko paleistas, Generalinėje prokuratūroje jo bylą tyręs prokuroras Linas Belevičius netrukus pakeitė darbą – tapo advokatu. Jo klientais paskui ne kartą buvo ir Agurkiniai.
Tarptautinė gauja
Iki šiol Agurkiniai nebuvo kaltinti narkotikų platinimu, nors kriminalinės tarnybos jau turėjo duomenų, kad pagrindinės šios gaujos pajamos – iš narkotikų. Iki imdamiesi narkotikų, sportiškos išvaizdos Agurkiniai prievartavo turtą, plėšikavo, sukčiavo banko kortelėmis ir buvo pagarsėję kaip prabangių automobilių vagys. Jie veikė ne tiek Lietuvoje, kiek užsienyje. Teigiama, jog tuo metu tarp automobilių vagystes tiriančių Berlyno policininkų populiariausias lietuviškas žodis buvo „agurkas“. Dabar šį žodį jau turėtų geriau žinoti tie kitų šalių pareigūnai, kurie tiria narkotikų gamybos, gabenimo ir prekybos bylas.
Dabar Agurkiniams pateikti įtarimai dėl narkotikų gabenimo. Tai, kad gauja buvo įsitraukusi į tarptautinį narkotikų prekybos tinklą ir žinoma tiek kitų šalių pareigūnams, tiek Europolui, gali padėti teisėsaugininkams Agurkinių gaują nuvesti iki teismo, o tada – ir iki teisingo nuosprendžio. Dabar jau turime ne vieną pavyzdį, kad narkotikų prekeiviai nuteisiami griežtai.
Gailestingi teisėjai
Tuomet 2008-ųjų spalį, kai S. Velečka buvo areštuotas, o po dviejų mėnesių paleistas, jis nebuvo paliktas ramybėje.
Nepavykus pateikti kaltinimų dėl žmogžudystės, tiek Agurkas, tiek jo dešiniąja ranka laikomas N. Tučkus buvo apkaltinti brangaus katerio vagyste. Bet tas kateris tik iš pradžių buvo neabejotinai brangus. Didžiojoje Britanijoje pirktą katerį „Marija“ jo savininkas buvo įvertinęs 120 000 litų, tačiau teismo posėdyje jo vertę netikėtai sumažino. Girdi, nuskendusį katerį jis įsigijęs vos už 5000 svarų sterlingų (apie 25 000 litų), o parvežti į Lietuvą kainavę dar 1000 litų. Galop teismo posėdyje laivo savininkas „nebeatpažino“ jo paties per ikiteisminį tyrimą nurodytų įtariamųjų. Taigi S. Velečka su N. Tučkumi buvo nubausti tik 2 su puse metų laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau nuosprendį apskundė ir laimėjo. Po apeliacijų S. Velečkai liko pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dviems metams, o N. Tučkus sulaukė senaties.
Už tuos dar 2002–2004 metais įvykdytus nusikaltimus keli Agurkiniai buvo nuteisti kiek griežčiau. Toje byloje jie buvo kaltinami turto prievartavimu, plėšimu, sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pagrobimu, neteisėtu disponavimu svetimomis banko kortelėmis. Nidui Korsakui teismas paskyrė 3 su puse metų laisvės atėmimo, Audriui Obelieniui – 8 metus, o jo broliui Antanui – 6 metus laisvės atėmimo.
Teisiamųjų suole turėjo sėdėti dar vienas šios bylos kaltinamasis – Rytis Korsakas, pravarde Dramblys, bet 2010 metų pradžioje jis buvo nušautas prie savo namų Kaune, Baltų prospekte. Įtariamųjų šia žmogžudyste taip ir nerasta.
Žuvus Drambliui, sėbrai paskubėjo jam suversti kiek įmanoma daugiau jiems patiems inkriminuojamų nusikaltimų, todėl keli svarbūs bylos epizodai liko neįrodyti. Teisiamųjų suole trūko ir Egliaus Šaukščio. Jis pateko į sunkią eismo avariją, patyrė galvos traumą ir psichiatrų buvo pripažintas nepakaltinamu. Vyriškiui paskirtas priverstinis gydymas.
Būtent E. Šaukščius 2002 metų balandžio mėnesį, persirengęs policininku, sustabdė pažįstamos merginos į Lietuvą atvilioto turtingo JAV piliečio Džozefo Raferčio automobilį, o jo sėbrai tą amerikietį pagrobė.
Dž. Rafertis buvo nuvežtas į vieną Jonavos rajono sodybą, laikomas pririštas prie sienos grandine ir kankinamas. Gauja iš jo atėmė banko korteles, išgavo PIN kodus ir iš sąskaitų paėmė 450 584 litus.
Manoma, kad vėliau amerikietis buvo nužudytas, tačiau jo kūnas taip ir nesurastas.
Tik faktai:
Pastaraisiais metais žymiausiu Kauno kriminalinio pasaulio šulu laikomas Agurkinių veidas – 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas.
Praeityje jis ilgus metus buvo paprastas buvusio Žaliakalnio nusikalstamo pasaulio veikėjo Kęstučio Liukaičio, pravarde Liukas, gaujos narys.
Agurkas palaikė glaudžius ryšius su 2001-ųjų lapkritį Vilniuje nužudyto Lietuvos bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, aplinkos žmonėmis.
Pastaruoju metu S. Velečka, vertinant pagal įgytus turtus ir įtaką, praaugo visus Kauno nusikaltėlių pasaulio mohikanus. Agurko prieš pačią Daktarų istorijos pabaigą privengė net H. Daktaras.
S. Velečka save vadino verslininku ir, bandydamas legalizuoti savo veiklą, rimtai ketino atsiriboti nuo šešėlinio nusikalstamo pasaulio.
Su keliais artimiausiais bendražygiais Agurkas buvo įsteigęs kelias legaliai veikiančias įmones. Naujų verslo nišų jis aktyviai dairėsi Ukrainoje, Baltarusijoje.
