Vienintelis žinomas dalykas yra tai, kad jis datuojamas maždaug apie 1580-1590 metus. Tačiau ir dėl to nėra sutarimo, kadangi vieni žemėlapį priskiria ptolemėjaus periodui, kiti priskiria Merkatoriaus stiliaus žemėlapiams, o dar treti netgi Ortelijaus tipui. Žemėlapių priskyrimą skirtingiems istorijos periodams nulemia tai kaip yra išdėstytos žemėlapių projekcijos ir kaip vaizduojamas pasaulis.
Žemėlapis yra patalpintas į gana įdomų paveikslą. Vaizdinį sudaro juokdario portretas, tik vietoje veido yra žemėlapis. Tai suteikia visam paveikslui grėsmingumo bei modernumo. Galima manyti, kad žemėlapis turi savyje paslėptą perkeltinę reikšmę. Autorius braižydamas tokio pobūdžio žemėlapį norėjo perteikti kažkokią paslėptą mintį. Kvailio archetipas šiame vaizdinyje yra pirmasis ženklas, kad žemėlapis skirtas ne tik atvaizduoti esamą pasaulį, bet ir pateikti savo nuomonę. Viduramžiais, kvailys buvo teismo dalis, kadangi, jam vieninteliam buvo leidžiama tyčiotis iš Jos Didenybės ir sakyti tiesą. Tai buvo turbūt vienintelė pareigybė, galinti atvirai sakyti savo mintis valdovui. Bet tokia kritika, skirta karaliui, buvo leidžiama tik apsirengus grotestiško pobūdžio juokdario drabužiais, kad išsakyti žodžiai nebūtų priimami kaip tiesa.Tai turėjo žinoti kiekvienas XVI amžiaus žmogus.
Nemaloni tiesa, kurią vaizduoja žemėlapis, yra ta, kad pasaulis jame yra niūrus, iracionalus ir pavojingas, o žmonių gyvenimas yra bjaurus, gyvuliškas ir trumpas. Kitaip sakant, norėta pasakyta, kad pasaulis yra kvaila vieta gyventi. Tai pabrėžia ir paveiksle cituojami bibliniai, klasikiniai devizai. Kairėje esančioje legendoje rašoma: „Demokritas iš Abderos juokėsi iš pasaulio, Heraklitas iš Efezo verkė dėl jo, o Epichtonijus Kosmopolitas jį vaizdavo.“ Virš juokdario kepurės Lotyniškai parašyta frazė „pažink save“.
Virš žemėlapio yra Plinijaus Vyresniojo citata: „Visoje visatoje žemė yra ne kas kita kaip mūsų šlovės pagrindas, jos buveinė, čia mes norime būti galingi ir turtingi, mes numetame žmoniją į šurmulį, pradedame karus, net ir pilietinius“.
Tokių problemų ir nesantaikos priežastis yra paaiškinta Ekleziasto citata po žemėlapiu: „kvailių skaičius yra begalinis“. Paveiksle yra ir daugiau citatų: „tuštybių tuštybė, viskas tuštybė“, „o, tie pasaulio rūpesčiai; kiek banalybės yra pasaulyje“, „visi yra be jausmų“, „Viskas yra tuštybė: kiekvienas gyvenantis žmogus“.
Kai kuriems tyrėjams, tokios citatos ir žemėlapio vaizdavimo būdas, rodo, kad šis kūrinys gali būti susietas su mažai žinoma Krikščionų sekta vadinama Meilės šeima. Jei taip, ši sekta išreiškė gana žiaurių ir pesimistinį pasaulio vaizdą ir žmonijos vietą jame.
Bet daug kas dar lieka neatsakyta. Daugiau sumaišties įneša ir autoriaus vardas užrašytas viršuje paveikslo kairėje: Orontius Fineus. Šis vardas, lotyniška versija prancūziško vardo Oronce Finé, asocijuojasi su 1531 metų žemėlapiu, kuriame vaizduojama Antarktida. Iškyla klausimas, kodėl šio kartografo vardas yra ir ant dešimtmečiais seniau nubraižyto žemėlapio.
