Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą, tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą.
Portale publikuojame straipsnių ciklą, kuriame žurnalistas Tomas Čyvas atskleistuose tekstuose ieško ypatingesnių ar retesnių akcentų, tuo pačiu juos jungdamas su jau tapusiu istorija kontekstu. O visą paskelbtą medžiagą galite perskaityti čia.
Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas – keistas politikas, pradžioje finansiškai rėmęs buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, vėliau nuo jo tarsi atsitraukęs ir įkūręs Darbo partiją, kur, koalicijoje su socdemais, ta pačia A. Paulausko Naująja Sąjunga ir valstiečiais, buvo ūkio ministru.
Dabar jis Rusijoje slapstosi Lietuvos teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą, Darbo partiją įtariant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas V. Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą. Jis Rusijoje yra pasiprašęs prieglobsčio.
Viktoras Uspaskichas dabar vėl iškeltas kandidatu į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Alytuje. Kęstutis Daukšys sako, jog buvęs ūkio ministras yra gabus politikas, o kaltinimai jam paremti daugiau kalbomis nei įrodymais.
Medžiaga gali padėti atsakyti į dar vieną klausimą – ar tiesa, kad kaip teigė žiniasklaida ir kai kurie politikai, su skandalais iš VSD direktoriaus pareigų pasitraukęs Arvydas Pocius daug nusipelnė pričiumpant V. Uspaskichą ir tapo jo keršto auka?
Jei tikėsime VSD medžiagoje užfiksuotais liudytojais, tikslaus atsakymo reikia ieškoti anksčiau aptartose pažymose, kurių iki šiol nepamatė net Seimo komitetas, tačiau kai ką paaiškina ir patys liudijimai.
Buvusiojo saugumo vadovo nuo pareigų nušalintas ir vėliau iš tarnybos išmestas kontržvalgybininkas liudija, kad V. Uspaskicho byla galėjusi būti realizuota dar 2005-aisiais. Būtent šio VSD darbuotojo padalinys ir rinko visą medžiagą prieš V. Uspaskichą, vykdė visą tyrimą. Pasak jo, buvę įmanoma pasiekti tą patį rezultatą. To, pasak liudytojo, neleidusi padaryti būtent VSD vadovybė. Paskui viskas ūmai pasikeitė ir sprendimas buvo priimtas žaibiškai. Kas nutiko?
Pareigūnai sako, jog V. Uspaskichas ir išgarsėjusios „GAZPROM“ tarpininkės „Dujotekanos“ šefas Rimantas Stonys iš pradžių buvę „vienoje komandoje“, o vėliau jų keliai išsiskyrė. Pasak kontržvalgybininkų, deramasi ir dalijamasi įtakomis buvo privatizuojant „Mažeikių naftą“, o V. Uspaskichas turėjo interesų ir kituose projektuose. Reikėjo dalintis arba jį eliminuoti. Apie tai, kaip teigiama, A. Januška, būdamas ambasadoje Maskvoje, kalbėjosi telefonu su R. Stoniu, kuomet ruošėsi pokalbiui su KGB-istu V. Jakuninu. Ten esą buvę nutarta imtis visų priemonių, kad V. Uspaskicho Lietuvoje neliktų. Kaip žinoma, taip ir nutiko – po dviejų metų neskubėjimo, skubios kratos ir įtarimai visuomenės dėmesiui buvo pademonstruoti jam iš Lietuvos išvykus.
Du metus trukęs delsimas, pasak liudytojų, galėjo išvis sužlugdyti bylą. Juodoji Darbo partijos buhalterija vos nedingo tik atsitiktinumo dėka.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 25 d. 14 posėdžio stenogramos ištrauka (2 dalis).
KL…. Prašau pasakyti, kiek departamento vadovybė turi įtakos, kai jau byla baigta, medžiaga surinkta, lyg ir reikėtų eiti į teismą, laikyti tas bylas kur nors seife ir nesikreipti į teismą? Ar jinai turi tokių įtakų, ar neturi?
ATS. Manau, kad turi.
KL. Ir kiek ilgai jums gali tą daryti, ar gali taip ir laikyti 10 metų, kol jau nereikės niekur kreiptis?
ATS. Na, jeigu paėmus paskutinį atvejį, ikiteisminis tyrimas dėl Uspaskicho buvo padarytas irgi [...] valdybos parengta medžiaga. Visa tai mes galėjome padaryti jau prieš porą metų turėdami visus tuos duomenis, jų nepadaugėjo. Jų nepadaugėjo. Bet kad netgi buvo labai rizikinga, kai mes pradėjome realizuoti Uspaskicho bylą, tai, ačiū Dievui, mūsų sekimo padalinio pareigūnai pamatė, kad kažkokia moteris kažkokią dėžę nunešė, padėjo į lengvąją mašiną. Tai buvo pasakyta PAVARDENIUI, jis tuo metu vadovavo tai vietai, ir liepėm tą mašiną saugoti, kol baigs. Visur darėme kratas, mes jokios juodosios buhalterijos nebuvome radę. Ir kai tik atidarėme tą mašiną, toje mašinoje, pasirodė, buvo paruošta išvežti sunaikinti visa tikra originali juodoji buhalterija. Štai tai buvo sekundžių laikas. Sakau, prieš dvejus metus galėjome daryti, kad tą patį pasiektume, prieš metus ir štai darėme šiuo metu.”
Per šiuos metus, pasak šio ir kitų liudijimų, A. Pocius taip ir nesutiko imtis kokių nors veiksmų, nors buvo daug kartų siūlyta. Medžiagos prasme, situacija buvo seniai subrendusi. Tiesiai paklaustas, ar tiki versija apie V. Uspaskicho kerštą, jo bylą tyręs pareigūnas sako ją atmetąs.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 26 d. 15 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis).
KL. … Kaip jūs atremtumėte tokius įtarimus, kurie gali atsirasti ir gal randasi, kad visa tai, kas dabar vyksta, ypač toje srityje, kur vyksta su "Dujotekana", yra Uspaskicho kerštas Lietuvai? Apskritai, kas vyksta su Saugumo departamentu ir su () Maždaug taip, maždaug yra tokių bandymų interpretuoti?
ATS. Tai tokias mintis atmesčiau, nes tą tyrimą mes atliekame jau seniai ir tikrai galiu atmesti. Net nežinau, kaip jums paaiškinti. Tyrimas atliekamas dar iki to, kai Uspaskichas buvo čia, kai nebuvo jam jokie inkriminuojami šitie, o štai visi ryšiai, tos pažymos jau buvo.”
Jei tikėsime kontržvalgybininkų parodymais Seimo NSGK, tai V. Uspaskicho patekimu į teisėsaugos rankas aukšti šalies pareigūnai gali būti nesuinteresuoti, nes ilgą laiką žaidęs su jais vienoje komandoje žmogus gali pridaryti rūpesčių, jei nuspręstų kalbėti. Juk jis ne vienerius metus dalyvavo dujų tarpininku milijoninio pyrago dalybose, kur sukiojosi ir KGB karininkai, o su daugeliu skandale aplink VSD paminėtų pareigūnų pats turėjo reikalų.
Pastebėtina, kad V. Uspaskicho atvejis, kaip jau matėme ankstesnėje dalyje, nėra vienintelis, kuomet VSD vadovybė darbuotojų kaltinama trukdžiusi realizuoti sukauptus įtarimus ir įrodymus.
Straipsnių ciklo „Paslapčių labirintai“ pirma, antra, trečia ir ketvirta dalys.
