Nuo kitų metų pradžios galėsime tik šiek tiek nusipirkti likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o didžiausią jos dalį išsinuomoti. ES Teisingumo Teismas dar 2010 m. kovo mėnesį priėmė Europos Komisijos ieškinį, kuriuo reikalaujama, kad ES Taryba panaikintų 2009 m. pabaigoje priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos institucijų teikiamos valstybės pagalbos perkant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Belieka tikėtis, kad ES Teisingumo teismas neskubės nagrinėti ieškinio ir nesutrukdys iki metų pabaigos įteisinti jau pateiktų prašymų įsigyti valstybinę žemę.
Kokia buvo ir vis dar teoriškai tebeteikiama pagalba perkant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje? „Pagal galiojantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama išsimokėtinai ne ilgiau kaip per 15 metų, pradedant mokėti antraisiais metais ir iš karto sumokant 10 proc. žemės kainos, o jaunieji ūkininkai iš karto turi sumokėti 5 proc. kainos. Be to, suteikiama teisė be aukciono pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus rinkos kaina, o jauniesiems ūkininkams dar ir taikomas 0,6 kainos mažinimo koeficientas“, – sakė ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
Tokia išimtinė valstybės pagalba lyg ir teikiama iki šių metų pabaigos, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Paramą gaus padavusieji prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę iki 2011 m. rugpjūčio 17 d., nes tą dieną Vyriausybė priėmė nutarimą sustabdyti prašymų pirkti žemę priėmimą, kol nebus sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su prašymus jau pateikusiais asmenimis. Vis dėlto lietuviai ūkininkai gali džiaugtis, kad ES Teisingumo Teismas dirba neskubėdamas.
„Teismas dar nepriėmė sprendimo, tačiau ūkininkams primenu, kad ateityje valstybė tokios paramos teikti nebegalės“, – priminė A.Petkevičius.
Prašymų nepriima
Oficialiai nepranešama, kada bus atnaujintas prašymų priėmimas, tačiau galima numanyti, kad pagal galiojusią ir faktiškai dar tebegaliojančią tvarką prašymų priėmimas iki šių metų pabaigos jau nebus atnaujintas. Kita vertus, niekas negali garantuoti, kad užtektų visiems norintiems įsigyti likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.
„Šių metų liepos 1 d. duomenimis, suprojektavus lygiaverčius žemės sklypus pagal išvadas dėl žemės, miško ir vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir patenkinus asmenų prašymus pirkti valstybinę žemę, liks apie 87 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktorius Vitas Lopinys.
Tik tiek. Todėl labai svarbu jau dabar nuspręsti dėl tolesnio disponavimo valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija siūlo dvi galimybes, iš kurių reikia pasirinkti vieną.
Rinktųsi nuomą
Žemės ūkio ministerija ūkininkams siūlo pasirinkti vieną iš dviejų variantų, kaip naudoti likusią laisvą valstybinę žemę. Pagal pirmą variantą, likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neketinama parduoti – būtų sudaromos ilgalaikės žemės nuomos sutartys, žinoma, pirmenybę teikiant esamiems šios žemės nuomotojams.
„Beje, Seimas jau yra priėmęs įstatymą, pagal kurį šiuo metu valstybinę žemę nuomojantys ūkininkai ir ateityje turės pirmenybę nuomoti šią žemę, svarbu laiku nuomą pratęsti“, – priminė A.Petkevičius.
Antras variantas – laisva valstybinė žemė pirmumo teise parduodama asmeniui, aukcione pasiūliusiam didžiausią kainą. Tačiau aukciono laimėtojui žemė atitektų tik tada, jeigu ją pirkti už tokią pat kainą atsisakytų dabartinis žemės naudotojas.
„Šis variantas Lietuvos ūkininkams būtų nepalankus, nes mes dar nepasiruošę konkuruoti su turtingesniais užsieniečiais. Žemės pirkimo kaina labai greitai išaugtų“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos LŪS Pakruojo skyriaus vadovas Alvidas Vasiliauskas.
Jam pritarė ir kitų LŪS skyrių vadovai. O štai Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis dar siūlo žemės nuomos pirmenybę teikti smulkiesiems ūkininkams, kad šie nors tokiu būdu galėtų sustiprėti ir išvengti konkurencijos su stambiaisiais turtingais ūkininkais.
Tiesa, pasak A.Petkevičiaus, numatyta išimtis be aukciono įsigyti tarp nuosavos žemės sklypų pasimetusius žemės lopinėlius iki 1 ha arba didesnius plotelius, jeigu jie, pavyzdžiui, yra siauri, prie jų nėra privažiavimo. Tokius žemės sklypelius turėtų teisę pirkti ūkininkai, prie kurių žemių jie prisišlieję.
Ragina atlikti matavimus
Iki 2011 m. rugpjūčio 17 d., kai buvo sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemę priėmimas, priimta apie 28 tūkst. prašymų kaimo vietovėse pirkti apie 442 tūkst. ha žemės. Pasak NŽT direktoriaus V.Lopinio, šiuo metu per 9 tūkst. asmenų prašymai parduoti apie 215 tūkst. ha žemės dar nepatenkinti arba dar neišnagrinėti galutinai. Tačiau didžioji dalis – per 7 tūkst. asmenų – jau žino, kur suprojektuoti sklypai, ir atlieka kadastrinius matavimus. Dar apie 2,1 tūkst. žmonių visose kadastrinėse vietovėse Lietuvoje rengiami projektai ir jie bus baigti lapkričio mėnesį.
„Iš paminėtų 7 tūkst. asmenų apie 4,7 tūkst. dar nepateikė kadastrinių matavimų. Nors jiems raštu išsiųsti priminimai, jie kažkodėl delsia. Šie žmonės kadastrinius matavimus turėtų atlikti kuo greičiau, kad visi dokumentai būtų sutvarkyti iki metų pabaigos“, – ūkininkus ragino V.Lopinys.
NŽT vadovas priminė ūkininkams, kad nereikėtų delsti pateikti prašymų išnuomoti likusią laisvą valstybinę žemę, jie būtų registruojami dabar, o nagrinėjami nuo 2014 m. pradžios.
Ką daryti pavėlavusiesiems?
NŽT duomenimis, iki šių metų liepos 1 d. beveik 99 proc. piliečių (apie 761 280) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,98 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Iš viso per 22 metus buvo gauta net 783 050 piliečių prašymų atkurti šalies kaimo gyvenamosiose vietovėse teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės. Nuosavybės teises liko atkurti 21,77 tūkst. piliečių į 43,04 tūkst. ha žemės, todėl grąžinimo darbai tęsiami: patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuota 8,74 tūkst. piliečių grąžintinos žemės ir miško sklypų 22,86 tūkst. ha plote. Taip pat rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams.
Tačiau pasitaiko kuriozinių atvejų, kai gyventojai tik pastaraisiais metais sužino apie savo giminaičių iki nacionalizacijos turėtus sklypus. Ar jie dar turi galimybių kreiptis į NŽT dėl nuosavybės teisių į žemės atkūrimą?
Pasak NŽT specialistų, pateikti prašymus buvo galima iki 2001 m. pabaigos, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. pabaigos. Tiesa, pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teismų praktikoje „minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nežinojimas apie turimą teisę atkurti nuosavybės teises teismų praktikoje nelaikytinas objektyvia priežastimi.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
