Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) duomenimis, pretendentais į prezidentus užsiregistravo Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, europarlamentarai V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai P. Gražulis, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Išspaustas iš senos tūtos
„Mieli Lietuvos piliečiai ir pilietės, kreipiuosi į jus apsisprendęs būti kandidatu į prezidentus“, – vasario 15 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbė V. P. Andriukaitis.
Eurokomisaras tvirtino, kad tai buvo vienas sunkiausių apsisprendimų jo gyvenime.
„Daugybę dienų ir naktų svėriau visus už ir prieš“, – apie dvejones pasakojo V. P. Andriukaitis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas tv3.lt sakė, kad šis politikas yra visiškai formalus kandidatas, kuris liudija apie Gintauto Palucko vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) krizę, kurią, anot politologo, partija išgyvena nuo tada, kai nuo jos atskilo Gedimino Kirkilo vadovaujami senbuviai.
„Iki šiol partija neturi jokių lyderių, jokių ryškių kandidatų. Čia iš tokios politinės impotencijos toks kandidatas buvo išspaustas iš tos senos politinės tūtos“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Pašnekovas nemano, kad V. P. Andriukaitis gali atimti balsų iš jau anksčiau pasiskelbusių kandidatų.
„Jei nori atimti, reikia bent jau rankas pakelti ir bandyti kovoti. Kol kas nematau, kad būtų iš jo noras kovoti“, – socialdemokrato galimybes kritiškai vertino VDU docentas.
Šią situaciją politologas lygino su Z. Balčyčio kandidatavimu, kai socialdemokratai prieš penkerius kėlė šį partijos senbuvį prezidento rinkimuose.
„Aš nenorėjau, bet manęs labai prašė, gal aš pabūsiu. Kas čia per kalba? Jeigu būtų normali politinė sistema susiformavusi pas mus, tai čia būtų skandalas. Žiūri į visą šitą istoriją mūsų rinkėjai abejingai“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
V. P. Andriukaičio kandidatūrą prezidento rinkimuose iškėlė dar lapkričio mėnesį, tačiau galutinį sprendimą politikas paskelbė tik vasarį. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius mano, kad tai susiję su jo užimamomis pareigomis Europos Komisijoje, kur jis atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
„Jis nesitiki nieko laimėti, bet nori patraukti partiją aukštyn, kuriai reikia atsinaujint ir visam laikui palikti dugne atskilusius Kirkilo socialdemokratus“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Tai bus trečias kartas, kai V. P. Andriukaitis bandys savo laimę Lietuvos prezidento rinkimuose. 1997 m. jis surinko 5,7 proc. rinkėjų balsų, o 2002 m. – 7,3 proc. V. Valentinavičius tvirtina, kad panašų procentą eurokomisaras gali surinkti ir per artėjančius rinkimus.
„Jis patyręs politikas, entuziazmo netrūksta. Atsinaujinančiai partijai čia bus geras užsiėmimas auginant raumenis. Reikšmingą procentą balsų jis gali atimti ir iš to paties S. Skvernelio“, – svarstė politologas.
Mobilizuos prieš Europos Parlamento rinkimus
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas V. Tomaševskis taip pat laukė paskutinės minutės iki savo kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbimo. Ne kartą politikas buvo minimas kaip turintis ryšių su Kremliumi siejamais asmenimis, kaltinamas prorusiškomis pažiūromis, kai švęsdavo Pergalės dieną, įsisegęs koloradinę Giorgijaus juostelę.
B. Ivanovas nemano, kad V. Tomaševski gali būti Kremliui naudingas kandidatas.
„Jis gal kažkada norėjo būti toje politinėje pusėje, tame flange. Iš visko sprendžiant, jam nepavyko. Manau, jo Kremlius nepasirinko kaip savo kandidato“, – kalbėjo politologas.
V. Valentinavičius teigia, kad Pergalės dienos šventimas ir Giorgijaus juostelės įsisegimas ne tiek susijęs su V. Tomaševskio politinėmis pažiūromis, kiek su „atidirbinėjimu“ rusakalbiams rinkėjams, nes jo partija yra koalicijoje su Rusų aljansu.
B. Ivanovas svarsto, kad V. Tomaševskis šalies vadovo rinkimuose dalyvauja, nes stengiasi mobilizuoti savo rinkėją prieš Europos Parlamento rinkimus. V. Valentinavičius iš dalies pritaria šiai minčiai, teigdamas, kad V. Tomaševskio tradicinis dalyvavimas daugelyje rinkimų padeda nuosekliai auginti Lenkų rinkimų akcijos populiarumo procentą.
Pilnaties kandidatas
Daugeliui buvo netikėta, kai paskutinę dieną, skirtą registruotis kandidatais į prezidentus, dokumentus pridavė ir Seimo narys P. Gražulis. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai juokavo, kad toks politiko sprendimas jų visiškai nenustebino.
„Labai tikėta, juk pilnatis. Normalu, per pilnatį vyksta panašūs dalykai“, – šmaikštavo B. Ivanovas.
„Kaip gali būti netikėtų dalykų iš Seimo nario P. Gražulio? Jis visą savo politinę karjerą sukūrė iš nelogiškų išsišokimų, provokacijų, kartais ant vulgarumo ribos, ir panašių dalykų. Kaip tik logiška, kad jis kandidatuoja, labai atitinka jo politinę biografiją“, – teigė V. Valentinavičius.
B. Ivanovas teigė, kad „pati gamta pašaukė“ šį kandidatą, kuris galės atstovaus savo „transcendentinius rinkėjus“. V. Valentinavičiaus nuomone, P. Gražulis orientuojasi į tą rinkėjų dalį, kurią „valdo mėnulio pilnatis“.
B. Ivanovas nuogąstavo, kad P. Gražulio kandidatavimas rodo, kad šie rinkimai įgaus politinio šou elementu.
„Turbūt eilinį kartą politinės kultūros prasme pramušime dugną“, – apgailestavo VDU docentas.
V. Valentinavičiaus įsitikinimu, šie trys kandidatai daugiausiai orientuojasi į kairįjį rinkėją. Pasak politologo, jei prieš kelis mėnesius buvo svarstoma kaip I. Šimonytė ir G. Nausėda gali suvalgyti vienas kito balsus, dabar dalies rinkėjų gali netekti premjeras S. Skvernelis.
„Dabar žiūrime: yra N. Puteikis, yra M. Puidokas, dabar atsirado P. Gražulis, V. P. Andriukaitis, V. Tomaševskis. Visi yra kairėje pusėje. A. Juozaitis ten seniai gyvena. Atitinkamai aiškėja, kad būtent kairiajame politinio spektro gale prezidento rinkimuose yra didžiausia grūstis“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Jo teigimu, kažkam iš kairiųjų kandidatų perlipti 10 proc. balsų barjerą gali būti labai sunku.
„O jeigu po vieną ar du procentus pasiims trečios apkabos kandidatai? S. Skvernelis turėtų būti labai neramus“, – samprotavo V. Valentinavičius.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis vyks kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės 26 d.
