Dėl dalyvavimo šalies vadovo rinkimuose politikas sustabdys savo darbą Europos Komisijoje. Lietuvos socialdemokratų partija V. P. Andriukaitį iškėlė partijos kandidatu į prezidentus lapkritį, kai jo kandidatavimą parėmė 40 partijos skyrių. Šiandien Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) jis užsiregistravo savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
Svarstė daugybę dienų ir naktų
„Mieli Lietuvos piliečiai ir pilietės, kreipiuosi į jus apsisprendęs būti kandidatu į prezidentus“, – paskelbė V. P. Andriukaitis.
V. P. Andriukaitis tvirtino, kad tai buvo vienas sunkiausių apsisprendimų jo gyvenime.
„Daugybę dienų ir naktų svėriau visus už ir prieš“, – apie dvejones pasakojo V. P. Andriukaitis.
Politikas teigė, kad kaip eurokomisaras lankėsi ne kartą Lietuvoje ir nuolat sulaukdavo klausimų ar dalyvaus šalies vadovo rinkimuose. Tai, pasak jo, privertė jį susimąstyti, ką jis gali padaryti dėl Lietuvos.
„Ką galiu padaryti, kad šalis taptų tokia, kur netoleruojama neteisybė ir nelygybė, kur kiekvienas gali augti?“, – retoriškai klausė kandidatas.
Pasak V. P. Andriukaitis, Lietuva turi tapti šalimi, kuri tarptautinėje bendruomenėje būtų siejama su aukšta diplomatine kultūra, kad Lietuvoje būtų gerbiama kultūra ir mokslas.
„Reikia, kad Lietuvos vardas būtų tariamas su pasididžiavimu“, – sakė socialdemokratas.
Politikas pabrėžė kairiosios politikos svarbą jo pažiūroms, taip pat būtinybę didinti socialinį teisingumą Lietuvoje.
V. P. Andriukaitis akcentavo kovą su skurdu. Pasak jo, Lietuvos mokesčių sistema ir socialinė politika yra nukreipta „patenkinti tuos, kurių piniginės storesnės“. Politiko nuomone, reikia pasiekti visuotinį susitarimą dėl pažangios progresinės mokesčių sistemos, kuri leistų pakelti minimalų pragyvenimo lygį ir padidinti pensijas.
„Mano tikslas pakeisti padėti ir užtikrinti, kad jaunesnė karta ateitų į politinį gyvenimą žymiai drąsiau ir žymiai aktyviau“, – sakė socialdemokratas.
V. P. Andriukaitis kalbėjo, kad jo kampanija bus trumpa, nes yra įsipareigojęs užbaigti darbus Europos Komisijoje. Tačiau Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris jau paskelbė laišką, kuriame V. P. Andriukaitis yra nuo balandžio 1 d. išleidžiamas atostogų ir galės dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
„Turėdamas bendrai 30 metų įstatymų leidyboje patirtį, žinau kaip svarbu klausytis žmonių balso. Moku tai daryti, man svarbus kiekvienas žmogus, jo bėdos“, – pasakojo kandidatas.
Skvernelio neįtikino
V. P. Andriukaitis kalbėjo, kad jam labai nesmagu matyti, kad dabartinė vyriausybė labai neaktyvi Europos investicijų banke gindama tuos projektus, kurie galėtų padėtų gerinti padėtį Lietuvoje.
Politikas nenorėjo komentuoti S. Skvernelio vykdomos politikos, tačiau teigė, kad anksčiau turėjo neblogą kontaktą su premjeru ir bandė jį įtikinti vykti Europos Vadovų Tarybą bei ginti Lietuvai svarbias iniciatyvas.
„Deja, rezultato nepasiekiau“, – sakė socialdemokratas.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė sveikino bendrapartiečio sprendimą kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Politikė pridūrė, kad jai gėda, jog Lietuvos vyriausybėje nėra nė vienos moters.
V. P. Andriukačio nuomone, tokia situacija yra skandalinga. Politikas apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar nesuprantama, kokią didelę prasmę turi lyčių lygybės samprata.
„Palinkėkime Skverneliui žvilgtelėti į savo namų ūkį ir susigaudyti, kas tas tuos tris kampus palaiko“, – ironizavo V. P. Andriukaitis.
Tai bus trečias kartas, kai V.P. Andriukaitis bandys savo laimę prezidento rinkimuose. 1997 m. socialdemokratas surinko 5,7 proc. rinkėjų balsų ir į antrąjį turą nepateko. 2002 m. surinko 7,3 proc. rinkėjų balsų ir kovą dėl prezidento posto taip pat baigė pirmajame ture.
Jakutijoje tremtinių šeimoje gimęs V. P. Andriukaitis yra įgijęs medicinos, istorijos ir politikos mokslų išsilavinimą. Dirbo chirurgu Kaune, Ignalinoje ir Vilniuje. Okupaciniu laikotarpiu buvo aktyvus antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. Yra ėjęs Lietuvos socialdemokratų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas.
Buvęs Seimo, Vilniaus savivaldybės tarybos narys. 2012–2014 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Nuo 2014 m. yra eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto apsaugą.
Šiuo metu apie kandidatavimą į prezidentus yra paskelbę Seimo nariai Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną. Jei prireiks antrojo, jis vyks gegužės 26 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
