Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus. Pirmieji šia idėja susidomėjo mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“. Jie jau gavo Europos Komisijos leidimą investuoti į bendrą momentinių mokėjimų sprendimą, kuris leis jų klientams lengvai ir greitai atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Tačiau tyliai šią paslaugą pristatyti ruošiasi ir didieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.
Didesnė konkurencija = mažesnė kaina?
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad nors mobiliojo ryšio bendrovės jau sutarusios bendradarbiauti su Lietuvos banku, komerciniai bankai tuo metu tyli.
„Komerciniai bankai dar viešai neatskleidė savo planų, tačiau Skandinavijos bankų grupės, kurios veikia Baltijos šalyse, yra įsitraukusios į europinės momentinių mokėjimų infrastruktūros projektą. Tikimasi, kad ir Lietuvoje veikiantys šioms grupėms priklausantys bankai startuos su pirmąja banga 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje ir teiks klientams momentinių mokėjimų paslaugą“, – komentuoja M. Jurgilas.
Panašu, kad viltys išsipildys. Savo planais su naujienų portalu tv3.lt pasidalino SEB ir „Swedbank” bankai. Pastarasis šią paslaugą ketina pasiūlyti jau šių metų lapkritį.
„Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka komentuoja, kad „Swedbank“ Grupė kartu su kitais Europos bankais ir mokėjimo paslaugų teikėjais (PSP) yra vieni iš pirmųjų šios iniciatyvos įgyvendinimo palaikytojų ir deda pastangas, kad momentiniai mokėjimai būtų prienami klientams Lietuvoje bei teiktų vertę atsiskaitant su visoje SEPA erdvėje.
„Momentinių mokėjimų paslauga Europoje yra Europos mokėjimų tarybos iniciatyva, kurios įgyvendinimu užsiima Europos bankininkystės institucija. Šios paslaugos visoje SEPA erdvėje pradžia numatyta 2017 metų lapkričio mėnesį. Norime pastebėti, kad momentiniai mokėjimai yra papildoma paslauga ir nuo 2017 lapkričio mėn. tikrai ne visi bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai bus pasiruošę priimti tokio pobūdžio atsiskaitymus, tačiau esame įsitikinę, kad kelerių metų perspektyvoje toks lėšų pervedimo ir užskaitymo būdas taps vis populiaresnis“, – mano R. Strauka.
Tuo tarpu SEB bankas konkrečios datos, kuomet paslaugą pradės teikti dar neturi. Bet paslauga – tikrai bus.
„Ketiname tokią paslaugą pasiūlyti savo klientams, šiuo metu vertiname techninius sprendimo variantus ir jų įgyvendinimo trukmę, todėl dar negalime įvardinti konkretaus termino“, – naujienų portalui tv3.lt atsakė Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.
Pasak M. Jurgilo, galimi įvairūs techniniai sprendimai įgyvendinant momentinius mokėjimus. Siekiamybė, kad šią paslaugą teiktų kuo daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų. O tai, viliamasi, ir lemtų mažesnę mokėjimų kainą.
„Kuo anksčiau ir kuo daugiau bankų bei kitų mokėjimo paslaugų teikėjų bus pasirengę momentiniams mokėjimams, tuo greičiau ir plačiau jų klientai galės naudotis naujos kokybės paslauga. Diegiant šiuolaikines technologijas ir į mokėjimo paslaugų rinką ateinant naujiems dalyviams, tikimės didesnės mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencijos ir gerokai greitesnių bei patogesnių mokėjimų už mažiausią įmanomą kainą vartotojams.
Tikimasi, kad bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai sutars dėl bendro techninio sprendimo, kuris duotų naudą kiekvienam mokėjimo paslaugų teikėjui ir visai rinkai apskritai“, – sako M. Jurgilas.
Momentiniai mokėjimai paskatintų darbo vietų kūrimąsi
Lietuvos banko užmojai nemenki. Manoma, kad momentiniai mokėjimai ne tik padės sumažinti kainą, bet ir pritrauks įmones iš kitų šalių. Tai reiškia naujas darbo vietas.
Pasak M. Jurgilo, visi Baltijos šalių centriniai bankai dirba ties momentiniams mokėjimams būtinos tarpbankinės infrastruktūros parengimu. Tad paslaugą pasiūlius dar šių metų pabaigoje, tikėtina, kad Baltijos šalys bus tarp pirmųjų Europoje, kurios pasiūlys šią paslaugą.
„Lietuvoje rengiama atvira visiems, tiek esamiems, tiek naujiems mokėjimų rinkos dalyviams momentinių mokėjimų infrastruktūra gali pritraukti įmones iš kitų šalių, taip pat paskatinti naujus mokėjimo paslaugų teikėjus kurtis Lietuvoje. Tai reikštų papildomas darbo vietas ir mokesčių įplaukas šaliai, didesnę konkurenciją ir palankesnes kainas vartotojams“, – sako M. Jurgilas.
Mobiliojo ryšio bendrovės gavusios Europos Komisijos leidimus tikisi dalį mokėjimų per naują platformą pradėti vykdyti jau šiemet. Momentiniai mokėjimai gali būti alternatyva gryniesiems pinigams, taip pat naudojami elektroninėje prekyboje. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje tokie mokėjimo būdai plinta ir fizinėse prekybos vietose, konkuruodami su mokėjimo kortelėmis.
Momentiniai mokėjimai reiškia, kad vartotojai mokėjimus galės vykdyti 365 dienas per metus, 24 valandas per parą, o pervedamos lėšos gavėjui bus įskaitomos per kelias sekundes. Tam pakaks turėti išmanųjį telefoną ir įsidiegti specialią programėlę.
Lietuvos bankas rašo, kad momentiniai mokėjimai ilgainiui taps prieinami visoje Europos Sąjungoje – jau parengti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA momentinių mokėjimų veikimo techniniai principai.
