Suimtas mėnesiui
Vos tik pasklido žinia, kad Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.) daugiavaikės šeimos atžala, paauglys, nušovė savo motinos sugyventinį J. V. (51 m.), labai daug žmonių, pažįstančių šį vaikiną, stojo jo pusėn. Kaimynai iš lūpų į lūpas perdavė savo padarytą išvadą, kad berniukas prarado kantrybę kęsti neblaivaus patėvio smurtą ir stojo ginti skriaudžiamos mamos.
Dešimtokas – pavadinkime jį Mindaugu – sulaukė didžiulio savo bendramokslių palaikymo. Šie gaudė kiekvieną naują žodį, susižinojo, kada Mindaugas iš areštinės bus atvestas į Panevėžio apylinkės teismą, kur teisėjas turėjo nuspręsti, koks tolesnis sulaikytojo likimas, ir įvairiose interneto žinių svetainėse ragino galinčiuosius atvykti į teismą ir liudyti, koks doras yra nužudymu įtariamas vaikinas.
Žmonių teisme išties buvo nemažai, tačiau teisėjas jų nenudžiugino: paskelbta, kad Mindaugas suimamas mėnesiui.
Pirminius tyrimo duomenis apibendrinęs panevėžietis prokuroras Arvydas Gramba buvo dar griežtesnis. Jis siūlė teismui jaunuolį suimti pačiam ilgiausiam terminui – 3 mėnesiams. Prokuroras atskleidė, kad vaikinas nušovė patėvį daugiau nei 3 mėnesius slapta turėtu medžiokliniu šautuvu – taigi įtariama, kad nusikaltimas buvo planuotas iš anksto, o ne spontaniškas, kaip norėtų tikėti Mindaugą palaikantys žmonės. Be to, vyras nušautas tuo metu, kai tikrai niekam nekėlė jokio pavojaus – gulėjo lovoje. Anot prokuroro, ir šauta ne vieną kartą, norint tik pagąsdinti, atbaidyti, o du kartus. Tiesa, nesitaikant – nesiekiant pataikyti į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas.
Tad kol kas Mindaugo gynėjams ir užtarėjams – liūdnos žinios. Dėl tokio nusikaltimo jaunajam šauliui gresia pati griežčiausia bausmė, kokia skiriama nepilnamečiams asmenimis, – iki 10 metų nelaisvės.
Apie smurtą slėpė
Pats Mindaugas, atvestas į teismą, stengėsi išvengti net ir jį palaikančių žmonių – draugų, bičiulių, kaimynų, šeimos narių, seniūnijos darbuotojų – žvilgsnių. Vaikinas nesidairė, buvo nuleidęs akis.
Jo advokatas pasvalietis Manvydas Šivickas teigė, kad Mindaugas savo kaltės neneigia. Anot gynėjo, žiauriam žingsniui vaikinas nesirengęs iš anksto, nors ir turėjęs paslėptą šautuvą. Esą viskas įvykę spontaniškai, per kelias minutes. Kur jaunuolis gavęs tą medžioklinį šautuvą, advokatas neatskleidė. O prokuroras neslėpė: ginklas vogtas ir laikytas neteisėtai. Taigi vaikinui dar pareikšti ir įtarimai dėl neteisėtai laikyto šautuvo.
Atrodo, Mindaugo advokatas dės visas pastangas, kad įrodytų, jog jaunuolis tik gynęsis. „Jis norėjo apsiginti ir apginti savo mamą, – sakė M. Šivickas. – Šovė išprovokuotas. Pats vaikinas, jo brolis, jų mama patirdavo dabar jau nušauto žmogaus smurtą.“
Lygiai taip pat kalbėjo ir vyriausia Mindaugo sesuo Miglė P., turinti savo šeimą ir gyvenanti savarankiškai. Ji, tramdydama ašaras, teigė, kad ne nušautasis yra auka, o pastarojo nuolatinių patyčių ir smurto nebeapsikentęs brolis. Esą jis, nepilnametis, negalėjęs tinkamai įvertinti galimų pasekmių. Tačiau jauna moteris tikino apie smurtą motinos namuose sužinojusi tik dabar, kai įvyko nepataisoma tragedija, o anksčiau niekas apie tai nepasakodavęs, nesiskųsdavęs. Mindaugas, anot Miglės, būdavęs nekalbus, viską laikydavęs savyje. Tik po įvykio apie pragarą mamos namuose trims vyresnėms seserims papasakojęs jauniausias brolis, paliudiję ir kaimynai. Seniūnijos darbuotojams ši šeimos problema neva buvo nežinoma.
Jeigu teisme būtų įrodyta, jog vaikinas šovė labai susijaudinęs ar gindamasis, ar neatsargiai elgdamasis su ginklu, Mindaugas, anksčiau neteistas ir tik teigiamai vertinamas nepilnametis, kalinio likimo išvengtų. Rytinis protrūkis
Ši šeimos tragedija Pumpėnus sudrebino praėjusio antradienio rytą. Apie 10 valandą Mindaugas pats paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie įvykį. Tačiau laukti policininkų paauglys nenorėjo – išbėgo iš namų ir bandė slėptis. Bėgdamas įmetė į upelį ginklą. Tačiau netrukus šautuvas buvo surastas, o sutrikęs jaunuolis – taip pat policininkų rankose.
Paaiškėjo, kad Mindaugo patėvis J. V. tąkart nuo ankstaus ryto buvo neblaivus ir agresyvus, neprognozuojamas. Jis mušė ir smaugė sugyventinę, penkių vaikų motiną. Kiek vėliau moteris išėjo į parduotuvę. Tuomet namie vienas buvęs Mindaugas ir griebėsi ginklo, nors patėvis jau buvo nurimęs ir atsigulęs į lovą. Ar tarp jų abiejų tuo momentu buvo kilęs koks nors konfliktas, aiškinamasi.
Kai atvyko Mindaugo iškviesti pareigūnai ir iš parduotuvės parėjo vaikino mama, J. V. buvo jau negyvas.
Miestelio žmonės stebėjosi, kad ramaus būdo, mandagus, tvarkingas Mindaugas taip žiauriai pratrūko. Visi minėjo, koks doras šis vaikinas: gerai mokosi, daug dirba – ir namie, su broliu puošdamas aplinką (kieme susimeistravo medines sūpynes, stovą su krepšinio lenta, pjaudavo žolę), ir laisvalaikiu pas ūkininkus, norėdamas užsidirbti. Atsirado vaikino bendraamžių, esą žinojusių, kad tuos uždirbtus pinigus atimdavęs patėvis.
Atsirado ir tokių, kurie dėl tragedijos linkę kaltinti Mindaugo motiną. Esą ji privalėjusi išvyti girtaudavusį ir smurtaudavusį sugyventinį, palikti. Tačiau moteris dukroms ne kartą buvo sakiusi, kad be vyro rankų, gyvenant ūkiškai, yra labai sunku, be to, J. V. pastaruoju metu buvo vis labiau kankinamas sunkios ligos. Nepaisant to, vyras buvo įjunkęs į alkoholį – esą svaigindavosi nuo pat ryto.
Ši pora kartu pradėjo gyventi prieš keletą metų, kai Mindaugo mama maždaug prieš 8 metus liko našlė su penkiais vaikais. Iš pradžių sugyventinių kasdienybė buvo be rimtesnių problemų.
Pabūgo atsakomybės
Tikrai ne kiekvienas nužudymas sukelia tiek daug aistrų su pačiu nusikaltimu nesusijusiems žmonėms. Daugeliu atvejų, išgirdus apie naują žmogžudystę, tik numojama ranka, kad ir auką, ir žudiką pražudė alkoholis.
Taip dabar kalbama ir apie Juodšilių kaimo (Vilniaus r.) gyventojo A. L. (44 m.) nužudymą prieš kelias dienas. Vyro kūnas apdegusiu veidu rytą buvo aptiktas Juodšilių kaime esančiame miške. Netrukus buvo sulaikyti įtariamieji – E. V. (34 m.) ir J. S. (19 m.), to paties kaimo gyventojai. Jie visi trys buvo pažįstami, išvakarėse bendravo girtaudami, puotauti pradėję gamtoje.
Anot įvykio tyrimui vadovaujančio vilniečio prokuroro Rolando Imbraso, girtiems vyrams net nereikėjo jokio rimto konflikto, kad būtų pradėta smurtauti, nes tokiais atvejais neretai užtenka ir vieno nepatikusio žodžio, ir neva kiek kitokio žvilgsnio.
Vyrai girtavo kaitaliodami išgertuvių vietą, kol baigėsi nužudymu. Kai žudikais tapę sugėrovai tai suprato, jie pabūgo atsakomybės, todėl svarstė, kaip nuslėpti nusikaltimą. Tuomet jaunesniajam kilo mintis subjauroti nužudytojo veidą, kad vyras ilgiau būtų neatpažintas. Šitaip nelaimėliui ant veido buvo atsidūrusi uždegta šlepetė...
Abu įtariami žudikai teismo sprendimu dabar suimti 3 mėnesiams. Jie iš dalies pripažino savo kaltę, bet labiau kaltino išgertą alkoholį. Reikalų su teisėsauga anksčiau yra turėjęs tik jaunesnysis įtariamasis.
Tik faktai:
Pumpėnuose įvykusi šeimos tragedija primena labai panašų atvejį Čekiškės miestelyje (Kauno r.), kai 2008-ųjų gegužės 11-ąją dvyliktokas Mindaugas L. (18 m.) keliais smūgiais mirtinai sumušė motinos buvusį sugyventinį ir savo jaunėlio brolio tėvą Arvydą L. (44 m.).
Keletą metų Mindaugas L. dažnai kentė tuomet dar motinos sugyventinio smurtą, buvo stipriai jo sužalotas, išgyveno, kad būdavo mušama ir mama; vėliau mama pradėjo girtauti, tuo sunkindama šeimos kasdienybę, sunkiai sirgo.
Paskutinį kartą vaikinas ir buvęs mamos draugas matėsi kieme, kur gyveno Mindaugo mama, ir kilo konfliktas – dvyliktokas pirmą kartą pasipriešino girtam ir agresyviam vyrui, kai šis vijo vaikiną iš namų ir grasino nužudyti.
Dėl nužudymo apkaltintas vaikinas, iki tol vertintas labai palankiai, sulaukė daug šeimą pažinojusių užtarėjų ir gynėjų.
Po įvykio įtariamas moksleivis nebuvo suimtas – tik sulaikytas 2 paras.
2009 metais Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jaunuolis smurtavo prieš motinos buvusį draugą būdamas labai susijaudinęs, todėl paskyrė švelnią bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, bet bausmės vykdymą atidėjo 2 metams.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
