Prienų policijoje jau daugiau kaip mėnesį tiriamos Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientės Juditos (17 m.) mirties aplinkybės. Tiek pat laiko prieniškiai, mėgstantys aptarinėti įvairius įvykius, stebisi, kad pareigūnai gimnazistės žūtį iškart pavadino savižudybe. Juk Judita – nuo pernykščio sausio jau penkta Lietuvoje pradingusi mergina, rasta paskendusi. Tad gal tikrai mūsų šalyje dabar siautėja iki šiol nesusektas ir kriminalistus sugebantis pergudrauti kažkoks merginų grobikas ir žudikas?
Bauginanti versija
Bene pirmoji apie tai, kad Lietuvoje per dažnai panašiomis aplinkybėmis pradingsta, o paskui kaip du vandens lašai vienodomis aplinkybėmis surandamos merginos ir tai labai primena 2000–2001-uosius metus, kai siautėjo „kelių maniakas“ Kazys Jonaitis (dabar 69 m.), po to nuteistas kalėti iki gyvos galvos, viešai prabilo Vilniuje esančio Dingusių žmonių šeimų paramos (DŽŠP) centro direktorė Natalija Kurčinskaja. Vasarą ji savo versiją pagarsino spaudos žurnalistams, o rugsėjį, kai Nemune buvo rasta paskendusi Prienų gimnazistė, tai pakartojo kelių TV laidų žiūrovams.
„Aš negaliu tvirtinti, kad Lietuvoje siautėja neišaiškintas „antrasis Jonaitis“, tačiau šios kraupios versijos neturėtų taip lengvai atmesti skeptiškai ją vertinantys pareigūnai, – sakė N. Kurčinskaja. – Juk išties vis daugiau požymių, kad dingusios ir dabar jau palaidotos penkios merginos – jaunų žmonių grobiko ar net grobikų gaujos aukos. Argi nekeista, kad visos šios merginos – iš tvarkingų šeimų, gražios, aukšto intelekto, neturėjusios įpročio bėgti iš namų, nebuvo linkusios į savižudybę? Nors ir kaip neįtikėtinai iš pirmo žvilgsnio atrodo iškelta versija, negalima jos atmesti ir vadinti tik šiurpia sąmokslo teorija. Bent aš savo nuomonės nepakeisiu, kol vis bus dvejonių. Dabar, vos randama paskendusi mergina, mūsų centre nebetyla dvejojančiųjų skambučiai.“
Be smurto žymių
Priminsime, kad 2001-ųjų balandžio 21-ąją miške netoli Elektrėnų buvo rasta nužudyta Vievio miesto (Elektrėnų sav.) gyventoja Eglė (25 m.), maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas buvo aptiktas dingusios jonaviškės Jurgitos (20 m.) lavonas, o kiek vėliau tose pačiose apylinkėse – ir nužudyta jonaviškė Gerda (20 m.). Šios merginos, važiuodamos iš Vilniaus į namus, buvo pradingusios maždaug pusmečio intervalais – 2000-ųjų birželio pradžioje, tų pačių metų gruodžio pradžioje ir 2001-ųjų gegužės pradžioje.
Teismas įrodė, kad merginas, stabdžiusias pakeleivingas mašinas, grigiškietis K. Jonaitis paveždavo, sumušdavo, išžagindavo, nužudydavo ir paslėpdavo miške.
Pastaraisiais metais dingusios ir vėliau surastos paskendusios penkios merginos nuo „pakelių maniako“ K. Jonaičio aukų skiriasi pirmiausia tuo, kad ant jų kūnų neaptikta jokių smurto žymių. Tačiau, kaip tikina ir vilnietė Ona Gustienė, jau minėto DŽŠP centro įkūrėja, nereikėtų iškart atmesti versijos, jog galimas serijinis žudikas, maniakas skandintojas, kol kas yra lydimas sėkmės, veikiantis apgalvotai ir labai atsargiai, kol kas sugebantis pergudrauti pareigūnus.
„Aš irgi neatmetu galimos maniako versijos, – teigė O. Gustienė. – Juk kone vienodos tų penkių merginų dingimo ir suradimo aplinkybės, toks pats stilius. Negi tos tragiškos merginų istorijos – tik nepaaiškinami, mistiški sutapimai? Sunku patikėti.“
Mėtomos pėdos?
O. Gustienė nelinkusi skelbti, kad Lietuvos policijoje stinga kompetencijos ir noro savo darbą atlikti kruopščiai ir iki galo, tačiau, anot pašnekovės, Lietuvoje juk buvę kuriozinių atvejų, leidžiančių suabejoti pareigūnų skelbiama tiesa. „Juk garsusis Kauno kunigas pirmiausia buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo, taip pat buvę, kad žmogų palaidojo irgi kaip neatpažintą, nors jo drabužio kišenėje buvo asmens dokumentas, – vardijo policininkų „istorines“ klaidas O. Gustienė. – Tad aklo pasitikėjimo pareigūnais ir nėra. Be to, jie iš aukštų tribūnų vis primena, kad yra perkrauti darbu, priversti vykdyti ne vien savo funkcijas – vadinasi, neapsaugoti ir nuo klaidų.“
O. Gustienės manymu, tą maniako versiją pakiša patys faktai: stebina, kad žuvo linksmos, ateities planus kūrusios ir daug draugų turėjusios merginos, kai kurios – palikusios laiškelius, kad tuoj grįš, bet mįslingai dingusios. Ir visos – paskendo (ir žiemą, ir vasarą), visos – savo artimuosius paliko netikėtai, be nors kiek aiškesnio atsakymo dėl esą savo pasirinkimo.
Mįslingo maniako versiją pakiša ir penkių skenduolių geografija. Štai kaunietė studentė Gabija (22 m.) pradingo pernai sausio 13-ąją, kita kaunietė studentė – Skirmantė (21 m.) iš Tauragės – vos po poros savaičių, sausio 29-ąją. Tuomet po pertraukos maniako pradėta žvalgytis toliau nuo pareigūnų akyliau stebėto ir „šukuoto“ Kauno – į Vilnių. Čia spalio 15-osios naktį mįslingai pradingo iš klubo Vilniaus centre išėjusi studentė Kristina (28 m.), kilusi iš Ukmergės.
Paskui paslaptingojo maniako, jeigu tikėtume tokia versija, vėl ilgokai tylėta – tarsi laukta, ką pareigūnai nuspręs, radę dingusiųjų lavonus. Pirmiausia, pernai balandžio pabaigoje, Nemune ties Kaunu buvo aptiktas kaunietės Skirmantės kūnas, vėliau, gruodžio 21-ąją, Neryje ties Vieviu – ukmergiškės Kristinos. Po tyrimų paskelbta – ant merginų kūnų nėra jokių smurto žymių. Vadinasi, jos arba tapusios nelaimingo atsitikimo aukomis, arba savižudės.
Nenustačius jokio įtariamojo (ar įtariamųjų) pėdsakų, mįslingojo maniako atsibusta – šių metų gegužės 3-iąją pradingo vilnietė studentė Goda (19 m.). Kaip tik tomis dienomis Nemune ties Jurbarku buvo surasta paskendusi kaunietė Gabija, o Godos paieška taip pat labai neužtruko – paskendusioji aptikta ežere prie Vilniaus, netoli savo namų.
O penkta panašaus likimo merginos tragiška istorija sudrebino jau ne didmiesčius, o rajono centrą – Prienus, tarsi nesugaunamo nusikaltėlio pradėta mėtyti pėdas.
Paslaptys – vandenyje
Prienuose rugsėjo 1-osios pavakarę pradingo abiturientė Judita (17 m.). Ji, šventinį naujų mokslo metų rytą dalyvavusi mokyklos iškilmėse, popietę išėjo iš namų toliau švęsti su draugais. Paauglė nebegrįžo. O rugsėjo 2-osios rytą narai Juditos kūną iškėlė iš Nemuno, tekančio per Prienus. Skenduolė aptikta netoli savo namų – upėje, maždaug trijų metrų gylyje.
Šis įvykis Prienuose iškart buvo apaugintas šiurpiais gandais, esą gimnazistė išniekinta ir nužudyta – greičiausiai tapusi nauja iki šiol neišaiškinto maniako auka.
Prienų policijos vadovas Dainius Janavičius, nors tyrimas dėl Juditos mirties dar nebaigtas, „Akistatai“ kategoriškai atmetė mįslingojo maniako versiją. Pareigūnas teigė, kad ekspertų išvados tvirtina, jog merginos mirtis nesmurtinė, tad ir įtariamųjų nėra. Yra žinoma, kad Judita vakare šventė su bičiuliais. Šie namo parėjo, o ji – ne. „Apklaustas žmonių, su kuriais mergina tą vakarą buvo, ratas – visų bendrauta linksmai, draugiškai, be konfliktų, ji pati buvo geros nuotaikos, – pasakojo D. Janavičius. – Kodėl paskui įvyko tragedija, dar aiškinamės. Skenduolė upėje aptikta su drabužiais.“
Tačiau ant Nemuno kranto likę Juditos daiktai – rankinė, striukė, batai – buvo rasti netvarkingai išmėtyti, tarsi liudytų buvus grumtynes.
Bet pareigūnų, vengiančių detalizuoti, atsakymas kol kas vienas – savižudybė. Taip „Akistatai“ teigė ir įvykio tyrimo kontrolę iš Prienų prokuratūros perėmęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis. Jis patikrino iki šiol surinktus Prienų tyrėjų duomenis ir skyrė papildomas užduotis. Tačiau nužudymo versija nėra keliama – vien dėl to, kad ant skenduolės kūno nerasta smurto žymių.
Taigi – abiturientės savižudybė bene šventiškiausią mokslo metų dieną. Tik kodėl tam ryžusis tvarkingos šeimos atžala, linksma ir problemų dėl mokslų neturėjusi mergina, kaip ir kitos anksčiau pradingusios bei mįslingai vandens telkiniuose surastos merginos, kažin ar bus kada nors atsakyta.
Irena ZUBRICKIENĖ
