NASA kosminio zondo „Messenger“ tyrimų programos mokslininkai pirmą kartą paskelbė didelės raiškos Merkurijaus nuotrauką, kurioje užfiksuotas mįslingas paviršiaus objektas – Debussy krateris.
Šis krateris, pavadintas žymaus prancūzų kompozitoriaus Claude'o Debussy vardu, pirmą kartą iš Žemės buvo pastebėtas 1969 metais. Šio 85 kilometrų skersmens kraterio, anksčiau vadinto Merkurijaus „A bruožu“, atvaizdai buvo gauti naudojant Goldstone ir Arecibo observatorijų radarus.
Debussy krateris. NASA nuotr.
Didžiausios iki šiol raiškos (iki 500 metrų viename vaizdo taške) Debussy kraterio nuotrauką 2008 m. spalio 6 d. padarė NASA kosminis zondas „Messenger“. Nors nuo to laiko praėjo beveik 2 metai, „Messenger“ programos mokslininkai ją paskelbė tik dabar.
Nuotraukoje gerai matyti Debussy kraterį juosiantys radialiniai spinduliai, kurie planetos paviršiuje tęsiasi šimtus kilometrų. Panašūs planetų paviršiaus dariniai mokslininkams buvo žinomi ir anksčiau – pavyzdžiui, milžiniškas Ticho krateris Mėnulyje, netoli Debesų jūros – tačiau iki šiol jų kilmė yra neaiški.
Maksimaliai išdidinta Debussy kraterio nuotrauka
Beje, tai ne vienintelis „Mesenger“ nufotografuotas keistas objektas Merkurijuje: 2009 m. rugsėjį kosminis zondas į Žemę perdavė iš 228 kilometrų aukščio virš planetos paviršiaus padarytas nuotraukas, tarp kurių buvo ir mažai ištirtos planetos dalies fragmentai.
NASA nuotr.
Mokslininkų dėmesį patraukė vienas „išvagotas“ krateris, kurio viduje yra gili lenkta įduba. Mokslininkai jau anksčiau Merkurijuje buvo pastebėję tokių „keistų“ kraterių. Manoma, kad jie susiformavo ne dėl meteoritų smūgių, o dėl tektoninės veiklos. Paprastai tokie krateriai išsiskiria savitais morfologijos bruožais – jų forma būna netaisyklinga, šlaitai ne tokie statūs, skiriasi ir kraterių medžiagos spektrinės analizės požymiai.
