Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas naujienų portalui tv3.lt pateikia kiek kitokius skaičiavimus. Įvertinęs, kaip procentiškai kistų atlyginimas, jis teigia, kad didžiausią naudą gautų nuo 600 eurų iki 1600 eurų šiuo metu „ant popieriaus“ uždirbantys asmenys. Daugiau uždirbantieji, nors taip pat gautų nemenkas sumas, nebūtų taip motyvuoti.
„Eurais gauni daugiau, bet procentaliai tai nesudaro tų 5 proc. kuriuos gauna vidurinioji klasė. Tai kaip ir atrodytų, kad eurais gauna tą pačią naudą, tačiau pojūtis tokiems žmonėms bus daug labiau skirtingas“, – tv3.lt teigia M. Dubnikovas.
Mokesčių naštą lengvins NPD ir „Sodra“
M. Dubnikovo teigimu, kadangi žemiausias pajamas gaunantieji jau gavo savo reformos porciją praeitais metais, yra gerai, jog šiųmetinė reforma nukreipta į viduriniąją klasę.
Jis išskiria dvi reformos dalis, kurios atsakingos už mažesnę mokestinę naštą darbuotojams. Tai neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių ir 2 proc. punktais visiems gyventojams mažinamas socialinio draudimo mokestis.
„2 proc. sumažinamas „Sodros“ mokestis jau akivaizdžiai jaučiasi, aišku, tik reikia apsispręsti, ką daryti su tais 2 proc.: ar juos nukreipti į pensijų kaupimą, kas turėtų būti pagrindinė pasirinkimo variantas, ar atsiimti iš karto. Vyriausybė duodama tuos 2 proc. norėtų, kad juos kauptų o ne išleistų tuos pinigus. Antras aspektas – platesnis NPD spektras.
Iš „Sodros“ darbdavio ir darbuotojų įmokų apjungimo nesusidaro mažesnių mokesčių. Ateina tik iš paminėtų dviejų šaltinių. Na, ir „Sodros” „lubos“ mažintų tą mokestinį lygį, bet labai mažai grupei žmonių. Tos „lubos“ yra taip aukštai, kad šiuo metu turbūt kalbame apie mažiau nei 0,5 proc. dirbančiųjų. Tai nereikėtų orientuotis, nes reforma ne į tai orientuota, o į viduriniosios klasės pajamų padidinimą, apmokestinimo sumažinimą ir pajamų išskaidrinimą, kiek gi kainuoja darbo vieta ir, kiek gi žmogus sumoka mokesčių. Nes anksčiau ne visi dirbantieji iki galo suvokdavo, kiek mokesčių jie sumoka. Tai gali būti kitas efektas, žmonės matydami tikrąjį savo atlyginimą ir didžiulius mokesčius pradės klausti, kur gi mano mokesčiai panaudojami“, – mano M. Dubnikovas.
Mokesčių analitiko M. Dubnikovo vertinimu, pasiūlytos reformos turi daugiau teigiamų aspektų. Tačiau baiminamasi vieno, ar Seime šie pasiūlymai nebus iškraipyti ir nevirs „Frankenšteinu“.
„Jau dabar matosi komentarai iš tos pačios valdančiųjų daugumos atstovų, kad jie nėra visiškai patekinti, jog pasiūlymai orientuoti į turtinguosius, bet reikėtų į skurstančius žvelgti. Bet tai nėra tiesa, reforma į vidurinę klasę nukreipta, nes yra tęsiamas pažadas“, – tikina M. Dubnikovas.
Palaiko idėją dėl visuotinio NT apmokestinimo, bet ne dėl verslo liudijimų
Lietuvos banko poziciją mokesčių ir pensijos reformų atžvilgiu išsakė valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vienas jo pagrindinių argumentų, kad yra labai netolygūs mokesčiai – darbo santykiai apmokami daug ženkliau nei savarankiškai vykdančiųjų. Dėl to jis pasiūlė naikinti verslo liudijimus.
Mokesčių analitiko M. Dubnikovo teigimu, toks siūlymas būtų žalingas. Staiga visiems užsiimantiems individualia veikla liepus mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį (21 proc. vietoje 15 proc.) kyla grėsmė, kad dalis gyventojų pasirinktų nuslinkti į šešėlį. Dėl to, jo nuomone, mokestinius pakeitimus reikia daryti palengva.
„Manau, kad reikėtų palaipsniui kapoti tą išsikerojusį krūmą, kuris vadinamas individualiomis veiklomis ir verslo liudijimais“, – teigia M. Dubnikovas.
Tačiau jis palaiko siūlymą dėl visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Finansų ministerija yra numačius, kad mokestis asmeniui turėtų būtų tik už antrą, trečią ir t.t. būstą – 0,3 proc., o jei NT vertė viršytų 220 tūkst. įsijungtų progresinis mokestis. Tuo tarpu Lietuvos bankas siūlo, kad galėtų būti įvedamas visuotinis NT mokestis, kuris priklausytų nuo vertės ir svyruotų nuo 0,1 iki 1 proc.
„NT mokestis turėtų būti visuotinis. Tik gal dydis ne 0,3 proc., o 0,1 proc. Pradžiai pilnai užtekti turėtų ir pasiektume kelis aspektus. Pirma, visiško neišvengiamumo šio mokesčio. Nes dabartinis siūlymas slidus tuo, kad jei yra mama, tėtis visi ant kitų išsidalins ir niekas nemokės. Kitu būdu visuotinsi NT mokestis priverčia būsto savininką pagalvoti, ką daryti su turimu nekilnojamuoju turtu. Nemaža dalis jo būna apleista. Tai įvedus tokį mokestį sumažėtų tokio NT kainos, jaunos šeimos turėtų daugiau galimybių įsigyti būstą. Tai slopintų galimus NT burbulus. Jei Finansų ministerijos siūlymas yra žingsnis į visuotinį NT apmokestinimą, tada gerai, tačiau jei tolimesnių planų nėra, tai tik bereikalingas visuomenės erzinimas. Iš to veikiau užsidirbs notarai“, – sako M. Dubnikovas.
Vienas svarbiausių aspektų, kad reforma numatyta trims metams į priekį. Jei iš tikrųjų siūloma mokesčių reforma taps realybe, tai reiškia, kad žmonės ir verslas trims metams galės atsipūsti, nes žinos, kas jų laukia. M. Dubnikovo teigimu, tai leistų įmonėms tvirčiau planuoti savo ateitį.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad reformoje numatyta, jog sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas keisis mokesčių tarifai. Gyventojų pajamų mokestis keičiasi iki 21 proc. ir būtų mokama 18,5 proc. socialinio draudimo įmoka, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
Taip pat numatoma įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“: 2019 metais jos siektų 120 VDU (tai yra, kas uždirba per mėnesį maždaug daugiau nei 8840 eurų), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
