Automanais esame ne vien dėl to, kad mums patinka patobulinti ir nauji automobiliai, bet ir dėl to, kad apskritai mėgstame techniką, kuri turi ratus. Vienas tokių galiūnų yra „BELAZ“ sunkvežimis skirtas didelėms kasykloms ir karjerams. Šis pavadinimas ir unikalios savivarčio formos buvo gerai žinomos visoje Tarybų Sąjungoje. Todėl norime su jumis pasivaikščioti po modernią ir šiuolaikišką „BELAZ“ gamyklą.
Šiuo metu „BELAZ“ skaičiuoja jau 65 gyvavimo metus ir šiemet ketina pristatyti didžiausią pasaulyje sunkvežimį. Tai yra drąsus žingsnis, tačiau nereikia pamiršti, kad nuo Tarybinių laikų, ši gamykla pasikeitė neatpažįstamai. Pavyzdžiui, viename Australijos karjerų, didžioji dalis „BELAZ“ savivarčių yra valdomi moterų. Tai tik parodo, kaip šiuolaikinės technologijos palengvina darbą su šiais galiūnais.
Kaip pasakoja šių dičkių operatoriai, vairuoti tokio dydžio mašiną tai lyg žaisti vaikišką žaidimą. Sėdint šešių metrų aukštyje, kiti automobiliai, traktoriai, sunkvežimiai, net namai atrodo miniatiūriniai. O visas „BELAZ“ valdymas nereikalauja didelių pastangų. Greičių dėžėje galima pasirinkti vos du pasirinkimus – į priekį arba atgal, vairas yra nedidelis ir lengvas, jog galima vairuoti net vienu pirštu, o pats savivartis klauso kiekvieno pasukimo.
Taigi, šiandien Baltarusijoje įsikūrusi gamykla gamina sunkvežimius kurių keliamoji galia svyruoja nuo 30 iki 360 tonų. Kiekvienam iš jų surinkti reikia maždaug septynių tūkstančių detalių, kurios yra tiekiamos iš 72 šalių. Per 65 gyvavimo metus, šių galiūnų į pasaulį paleista daugiau nei 135 tūkstančiai.
Kol kas pati didžiausia, 360 tonų, versija yra rimtas konkurentas europietiškiems modeliams, kurie geba vežti 400 tonų. Šis milžinas sveria maždaug 240 tonų, turi 78 litrų kubatūros, aštuoniolikos cilindrų variklį, gebantį išvystyti 3500 arklio galių. 4360 litrų kuro bako pakanka vos penkiolikai valandų intensyvaus darbo. Paskaičiavus, išeina 300 litrų valandai. Į jo kūzavą telpa beveik 140 kubinių metrų krovinio. Aplink visą sunkvežimį sukasi didžiuliai skaičiai. Pavyzdžiui, ratlankio skersmuo yra 63 coliai, savivarčio ilgis siekia 15 metrų, o plotis net devynis metrus.
Įdomu tai, kad įmonės vadovybė nenori atskleisti tokios technikos kainos. Tačiau jie prasitarė, kad 220 tonų gebantis vežti savivartis kainuoja apie 5 milijonus litų. Kiekviena papildomos keliamos tonos kaina siekia apie 10 tūkstančių litų. Todėl didžiausio jų gaminamo modelio kaina yra išties didžiulė, tačiau tai yra konkurencinga kaina tokioje rinkoje. Taip pat kiekvienas klientas gali rinktis papildomą įrangą, kurios sąrašas išties ilgas. Tarkim Australijoje eksploatuojami sunkvežimiai bus dažomi specialiais, ultravioletinius spindulius atspindinčiais dažais, jei techniką vairuos moteris, tada siūlomi ne tokie statūs laipteliai ir kabinoje įmontuotas makiažo veidrodėlis. Taip pat galima pasirinkti galinio matymo vaizdo kamerą, infraraudonųjų spindulių kameras, bet daugelį kitų įvairausių žaisliukų.
Kalbant apie pačią gamyklą, ji yra vienintelė tokia, kurioje milžinai surenkami ant konvejerio. Tačiau tik keletas darbų yra mechanizuoti, beveik viskas atliekama rankomis, dažniausiai naudojantis kranu. Fabrike yra dvi surinkimo linijos. Vienoje surenkami mažieji, iki 55 tonų galintys vežti sunkvežimiai, o kitoje – dičkiai, vežantys nuo 90 iki 360 tonų. Skirtingai nei lengvųjų automobilių gamyklose, surinkus didžiulį „BELAZ‘ą“ ir jį išbandžius, tenka savivartį išardyti... Juk reikia jį kažkaip transportuoti! Didžiausiam gaminamam modeliui pervežti reikalingi dvylika vagonų.
Atvežus „BELAZ‘ą“ į jo darbo vietą, specialistai jį surenka per keletą dienų. Praktiškai nuo tada, savivarčiui nebereiks aptarnavimo. Visos sistemos veikia automatiškai, o gamintojas garantuoja, kad technika puikiai veiks tiek prie minus 50 ties prie plius 50 laipsnių pagal Celsijų. Tokio daikčiuko vairuotoju tapti taip pat nėra sunku. Tereikia turėti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, dviejų metų stažą ir praeiti du mėnesius trunkančius kursus, per kuriuos turėsite pajusti sunkvežimio gabaritus. Visa kita yra elementaru.
Kaip ir minėjome, „BELAZ“ žada į rinką paleisti didžiausią pasaulyje savivartį, o tai turėtų įvykti jau rugpjūčio mėnesį. Tačiau tai dar ne visos baltarusių inovacijos. Jau dabar inžinieriai dirba prie technikos, kuri pakeisti šių savivarčių vairuotojus. Kol kas jiems neblogai sekasi ir jau yra sukurtas pirmasis prototipas, gebantis veikti 600 metrų spinduliu. Su laiku išvysime ir pilnai veikiančią technologiją, kuri bus pilnavertis analogas tradiciniam vairuotojui.
Šaltinis: tut.by
Automanais esame ne vien dėl to, kad mums patinka patobulinti ir nauji automobiliai, bet ir dėl to, kad apskritai mėgstame techniką, kuri turi ratus. Vienas tokių galiūnų yra „BELAZ“ sunkvežimis skirtas didelėms kasykloms ir karjerams. Šis pavadinimas ir unikalios savivarčio formos buvo gerai žinomos visoje Tarybų Sąjungoje. Todėl norime su jumis pasivaikščioti po modernią ir šiuolaikišką „BELAZ“ gamyklą.
Šiuo metu „BELAZ“ skaičiuoja jau 65 gyvavimo metus ir šiemet ketina pristatyti didžiausią pasaulyje sunkvežimį. Tai yra drąsus žingsnis, tačiau nereikia pamiršti, kad nuo Tarybinių laikų, ši gamykla pasikeitė neatpažįstamai. Pavyzdžiui, viename Australijos karjerų, didžioji dalis „BELAZ“ savivarčių yra valdomi moterų. Tai tik parodo, kaip šiuolaikinės technologijos palengvina darbą su šiais galiūnais.
Kaip pasakoja šių dičkių operatoriai, vairuoti tokio dydžio mašiną tai lyg žaisti vaikišką žaidimą. Sėdint šešių metrų aukštyje, kiti automobiliai, traktoriai, sunkvežimiai, net namai atrodo miniatiūriniai. O visas „BELAZ“ valdymas nereikalauja didelių pastangų. Greičių dėžėje galima pasirinkti vos du pasirinkimus – į priekį arba atgal, vairas yra nedidelis ir lengvas, jog galima vairuoti net vienu pirštu, o pats savivartis klauso kiekvieno pasukimo.
Taigi, šiandien Baltarusijoje įsikūrusi gamykla gamina sunkvežimius kurių keliamoji galia svyruoja nuo 30 iki 360 tonų. Kiekvienam iš jų surinkti reikia maždaug septynių tūkstančių detalių, kurios yra tiekiamos iš 72 šalių. Per 65 gyvavimo metus, šių galiūnų į pasaulį paleista daugiau nei 135 tūkstančiai.
Kol kas pati didžiausia, 360 tonų, versija yra rimtas konkurentas europietiškiems modeliams, kurie geba vežti 400 tonų. Šis milžinas sveria maždaug 240 tonų, turi 78 litrų kubatūros, aštuoniolikos cilindrų variklį, gebantį išvystyti 3500 arklio galių. 4360 litrų kuro bako pakanka vos penkiolikai valandų intensyvaus darbo. Paskaičiavus, išeina 300 litrų valandai. Į jo kūzavą telpa beveik 140 kubinių metrų krovinio. Aplink visą sunkvežimį sukasi didžiuliai skaičiai. Pavyzdžiui, ratlankio skersmuo yra 63 coliai, savivarčio ilgis siekia 15 metrų, o plotis net devynis metrus.
Įdomu tai, kad įmonės vadovybė nenori atskleisti tokios technikos kainos. Tačiau jie prasitarė, kad 220 tonų gebantis vežti savivartis kainuoja apie 5 milijonus litų. Kiekviena papildomos keliamos tonos kaina siekia apie 10 tūkstančių litų. Todėl didžiausio jų gaminamo modelio kaina yra išties didžiulė, tačiau tai yra konkurencinga kaina tokioje rinkoje. Taip pat kiekvienas klientas gali rinktis papildomą įrangą, kurios sąrašas išties ilgas. Tarkim Australijoje eksploatuojami sunkvežimiai bus dažomi specialiais, ultravioletinius spindulius atspindinčiais dažais, jei techniką vairuos moteris, tada siūlomi ne tokie statūs laipteliai ir kabinoje įmontuotas makiažo veidrodėlis. Taip pat galima pasirinkti galinio matymo vaizdo kamerą, infraraudonųjų spindulių kameras, bet daugelį kitų įvairausių žaisliukų.
Kalbant apie pačią gamyklą, ji yra vienintelė tokia, kurioje milžinai surenkami ant konvejerio. Tačiau tik keletas darbų yra mechanizuoti, beveik viskas atliekama rankomis, dažniausiai naudojantis kranu. Fabrike yra dvi surinkimo linijos. Vienoje surenkami mažieji, iki 55 tonų galintys vežti sunkvežimiai, o kitoje – dičkiai, vežantys nuo 90 iki 360 tonų. Skirtingai nei lengvųjų automobilių gamyklose, surinkus didžiulį „BELAZ‘ą“ ir jį išbandžius, tenka savivartį išardyti... Juk reikia jį kažkaip transportuoti! Didžiausiam gaminamam modeliui pervežti reikalingi dvylika vagonų.
Atvežus „BELAZ‘ą“ į jo darbo vietą, specialistai jį surenka per keletą dienų. Praktiškai nuo tada, savivarčiui nebereiks aptarnavimo. Visos sistemos veikia automatiškai, o gamintojas garantuoja, kad technika puikiai veiks tiek prie minus 50 ties prie plius 50 laipsnių pagal Celsijų. Tokio daikčiuko vairuotoju tapti taip pat nėra sunku. Tereikia turėti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, dviejų metų stažą ir praeiti du mėnesius trunkančius kursus, per kuriuos turėsite pajusti sunkvežimio gabaritus. Visa kita yra elementaru.
Kaip ir minėjome, „BELAZ“ žada į rinką paleisti didžiausią pasaulyje savivartį, o tai turėtų įvykti jau rugpjūčio mėnesį. Tačiau tai dar ne visos baltarusių inovacijos. Jau dabar inžinieriai dirba prie technikos, kuri pakeisti šių savivarčių vairuotojus. Kol kas jiems neblogai sekasi ir jau yra sukurtas pirmasis prototipas, gebantis veikti 600 metrų spinduliu. Su laiku išvysime ir pilnai veikiančią technologiją, kuri bus pilnavertis analogas tradiciniam vairuotojui.
Šaltinis: tut.by
