Pavasaris – tai metų laikas, kai ne tik saulės spinduliai vis skaisčiau šviečia ir parskridę paukšteliai gieda. Tirpstantis sniegas atveria ir nemalonių vaizdų, pavyzdžiui, šunų išmatomis nusietas miesto ir kiemų pieveles...
Niekam nepaslaptis, kad išvedus savo augintinį į lauką, su savimi reikia turėti maišelį. Kam reikalingas maišelis? Ogi tam, kad susrinktume savo augintinio kakučius. Tą patvirtina ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės (2006 m. balandžio 27 d. Nr. T1-1090).
„58. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad jų gyvūnai neterštų <...>, o priteršus - išvalyti.
85.Gyvūnui priteršus <...> viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.) jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą.“
Kad taisyklės šunų šeimininkams nerūpi, įsitikino ir „Šilokarčemos“ žurnalistai, vienos darbo dienos popietę stebėdami pro redakcijos langus. Vyras vedžiojo šunį. Šuo tikrai nemažas, tai ir „padaro“ tikrai ne kaip pelytė. Šuns šeimininko išdrįso paklausti: „Ar turite maišelį šuns išmatoms susirinkti?“ O vedžiotojas, matyt, blogos nuotaikos buvęs, atsakė: „Neturiu. Ir koks tavo reikalas.“ Pasiūlius surinkti šuns „pyragėlius“, pasigirdo šiurkštus atsakymas: „Tik nesvaik! Iš kur aš žinau, kad jis padarė? Aš tai nevaikštau iš paskos.“ Netikėtai pasirodė ir antras pašnekovas – „advokatas“, kuris puolė ginti savo draugą ir jo augintinį aiškindamas, kad maišeliai, skirti šuns išmatoms, yra kuprinėje. Deja, „advokatas“ maišelio parodyti nesiteikė.
Tai, žinoma, ne vienintelis pažeidimas.
„Šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Šunys, vedžiojami aikštelėse be pavadėlio, turi būti su antsnukiu“, – sako Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 59 punktas (2006 m. balandžio 27 d. Nr. T1-1090). Remiantis šiuo punktu, galima daryti išvadą, jog minėtas gyvūno šeimininkas padarė dar vieną nusižengimą – šuo bėgiojo palaidas, be antsnukio, ir net pribėgo pauostyti korespondentės (korespondentė stovėjo daugiau nei vieną metrą nuo šuns šeimininko).
Pievoje, kurioje buvo vedžiojamas minimas šuo, nėra ženklo „Šunų vedžiojimo vieta“. Ši pieva yra vieša vieta, kitapus „Šilokarčemos“ redakcijos. Šioje vietoje kasmet vyksta įvairūs renginiai, šiltuoju metų laiku čia nuolat žaidžia vaikai, turistai pamėgo lankyti Šyšos pakrantėje „įstrigusį“ medinį laivą Kurėną – nedidelę terasą, skirtą poilsiui.
Pagal Lietuvos Respublikos adminstracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį„ Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimo“ yra baudžiama piniginėmis baudomis. Minimali bauda – įspėjimas arba bauda iki dviejų šimtų litų, maksimali – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Šunų išmatų nykimo procesas trunka metus laiko, ypač jei paliekamos „nykti“ ant šaligatvių. Dar baisiau, kad kai kas savo mylimiems augintiniams leidžia tuštintis vaikų žaidimams skirtose smėlio dėžėse. Mažyliai ne tik kad gali grįžti namo susitepę, bet ir pasigauti visokių parazitų, bei ligų.
Tikėkimės, kad šunų šeimininkai bus pilietiški, sąmoningi ir nevargins mūsų visų savo apsileidimu, nepatingės įsidėti maišelį kaskart, kai išves šunį pasivaikščioti ir miesto ar kiemų pievelės, Šyšos pylimai, parkeliai nebebus šunų tualetais.
Ingrida SLAVICKAITĖ
