Pasitraukimas iš Debalcevės – strategiškai svarbios geležinkelio jungties, esančios tarp dviejų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – yra rimtas pralaimėjimas Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris prieš užimdamas šias pareigas žadėjo numalšinti separatistų sukilimą.
P.Porošenka, kuris vykstant atsitraukimui skrido į fronto liniją, jį pavadino „planuotu ir organizuotu (pajėgų) išvedimu“. Pasak jo, iš miesto pasitraukė 80 procentų jame buvusių karių, iš kurių tik „30 yra sužeisti“.
Išsekę kariai purvinomis uniformomis, kurie dešimtimis tankų ir automobiliais arba tiesiog pėsčiomis pasitraukė į šalia Debalcevės esantį Artemivską, prieštaravo P.Porošenkos žodžiams.
„Negirdėjome nieko apie įsakymą trauktis. Mes apie tai sužinojome, kai pradėjo trauktis mūsų sunkioji ginkluotė“, – vienas pavardės nenorėjęs skelbti karys sakė naujienų agentūrai AFP.
„Mums reikėjo pasitraukti anksčiau“, – karčiai pridūrė kitas.
Į Artemivsko lavoninę atvežta mažiausiai 13 nukautų karių. Eilė laikinų karstų sudėta lauke ant sniego laukė transporto, kuris išvežtų lavonus, vis dar uniformuotus.
Debalcevėje patirtas stiprus smūgis europiečių tarpininkautoms paliauboms, dėl kurių buvo sutarta praėjusią savaitę, siekiant nutraukti jau 10 mėnesių nesiliaujantį konfliktą,per kurį žuvo daugiau kaip 5600 žmonių.
Vokietijos kanclerės Angeloss Merkel atstovas sakė Berlyne, kad separatistų puolimas Debalcevėje sukėlė „didelių sunkumų“ taikos viltims.
Paliaubos nėra žlugusios
Tačiau Prancūzija tvirtina, kad jos ir Vokietijos praėjusią savaitę Minske tarpininkautos paliaubos nėra žlugusios.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį vakare per pokalbį telefonu su Ukrainos, Vokietijos ir Rusijos vadovais aptars padėtį Rytų Ukrainoje, pranešė Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai.
F.Hollande'o pokalbis su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu įvyks po prorusiškų separatistų puolimo; nepaisydami paliaubų susitarimo jie užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą Ukrainos rytuose.
Vakarų šalys dėl nesiliaujančio smurto Ukrainoje kaltina Rusiją, kuri pernai kovo mėnesį aneksavo Krymą ir po to siuntė karius ir ginkluotę per sieną vadinamiesiems sukilėliams Ukrainos rytuose.
Pasak Vakarų, Maskva ciniškai žaidžia su paliaubomis, vieningai palaikytomis antradienį JT Saugumo Taryboje, kad tik destabilizuotų padėtį Ukrainoje.
„Rusijos remiamų separatistų veiksmai Debalcevėje yra akivaizdus paliaubų pažeidimas“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ragino Rusiją „išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos rytų, liautis palaikius separatistus ir laikytis Minsko susitarimų“.
„Matome, kaip separatistai rytų Ukrainoje puola, ypač Debalcevėje ir jos apylinkėse, ir naudoja modernią ginkluotę, puldami Ukrainos pajėgas Debalcevėje“, – sakė jis Rygoje.
„Esu labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir aplink ją“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
Putino raginimas pasiduoti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris ne kartą neigė, kad Maskva tiesiogiai padeda separatistams, antradienį ragino Debalcevėje apsuptus Ukrainos vyriausybės pajėgų karius pasiduoti.
„Aišku, pralaimėti visuomet blogai – pralaimėjusiems visuomet vargas, ypač jeigu pralaimi vakarykščiams šachtininkams arba traktoristams, – sakė V.Putinas per vizitą Vengrijoje. – Bet gyvenimas yra gyvenimas – jis tikrai tekės toliau.“
Separatistų pajėgų atstovas Eduardas Basurinas trečiadienį Rusijos televizijai sakė, kad daugiau negu 300 ukrainiečių karių jau pasidavė sukilėliams.
Debalcevės rajono milicijos viršininko pavaduotojas Ilja Kiva, kalbėdamasis telefonu su naujienų agentūra AFP, sakė, kad dalis vyriausybinių pajėgų karių pateko į nelaisvę, bet neįvardijo jų skaičiaus.
I.Kiva patvirtino, kad kariai išvedami, bet pridūrė, jog kai kur „tęsiasi susirėmimai gatvėse“.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą dėl elgesio su belaisviais Ukrainos konflikte, pažymėdama, kad abi pusės elgiasi brutaliai.
Manoma, kad Debalcevėje yra įstrigę apie 5 tūkst. civilių, kuriems stinga maisto ir vandens atšiaurią žiemą.
Žurnalistai ir paliaubas prižiūrintys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai nebuvo įleidžiami į Debalcevę miestą apsupusių separatistų, todėl negalėjo patvirtinti, kokia ten padėtis.
Didžiulės netektys
Vakarai jau kelis kartus yra skelbė sankcijas Rusijai dėl jos stebimo vaidmens Ukrainoje, ES ir Kanada šią savaitę dar labiau griežtino savo priemones.
Vašingtone Baltieji rūmai „griežtai pasmerkė paliaubų pažeidimus iš separatistų ir kartu su jais veikiančių rusų pajėgų pusės“ bei perspėjo perspėjo, kad „kaina Rusijai didės“, jeigu toliau bus pažeidžiamos paliaubos.
Pasak vieno darbuotojo Horlivkos ligoninėje netoli Debalcevės, keliems kariams čia trečiadienį skubiai darytos operacijos. Ten buvęs naujienų agentūros AFP reporteris girdėjo pavienius artilerijos sviedinių sprogimus.
Horlivkos savivaldos tarybos narė Tetjana Demenčenko sakė, kad „šaudymas nesiliovė“ nuo pat sekmadienio, kai ugnis turėjo būti nutraukta.
„Mes tikrai tikimės, kad visa tai greitai nurims. Netekome tiek daug vyrų, tiek daug civilių“, – sakė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
