„Visiems medžiagų apykaita asocijuojasi su kalorijomis ir svoriu, tačiau ši yra atsakinga už kur kas daugiau mūsų organizme vykstančių procesų.
Virškinimo sistema, endokrininė veikla, ląstelių atsinaujinimas, elementarus kūno temperatūros palaikymas – tai priklauso nuo mūsų medžiagų apykaitos. Galimi sutrikusios medžiagų apykaitos požymiai: nuovargis, šaltkrėtis, sausa oda, vidurių užkietėjimas, lėtas pulsas ir žemas kraujospūdis. Medžiagų apykaita taip pat didelę įtaką daro širdies dažniui, kepenų veiklai bei inkstų valymuisi“, – kalba G. Jonaitytė.
Kas lemia medžiagų apykaitos sulėtėjimą?
Vienas labiausiai medžiagų apykaitą sąlygoja skydliaukės hormonų balansas, todėl, ypatingai moterims, jei svoris krenta itin sunkiai, būtina atkreipti dėmesį į šių hormonų veiklą.
„Tokiais atvejais dažniausiai skydliaukė gamina per daug arba per mažai hormonų ir esant jų disbalansui moterims sutrinka medžiagų apykaita. Kai skydliaukė yra per aktyvi – pagreitėja medžiagų apykaita, organizmas greitai išnaudoja visą energiją ir kūno svoris smarkiai mažėja.
Sulėtėjus skydliaukės veiklai vyksta priešinga reakcija – hormonų trūkumas lemia tukimą. Štai, kodėl skydliaukė vadinama „grožio liauka“. Juk moterys juokauja, jog valgo orą, o svoris vis tiek auga, tačiau iš tiesų taip būna. Kol organizme neatsistato hormonų veikla, kuri natūraliai turi įtakos medžiagų apykaitai arba, kitaip tariant, maisto energijos nepaverčia į organizmo energiją, tol ką bedarytume, kokius produktus valgytume, vis tiek svoris žymiai nekis“, – teigia pašnekovė.
Negalavimai sutrikus medžiagų apykaitai
Simptomų, signalizuojančių apie medžiagų apykaitos sutrikimą, yra įvairių, kadangi tai priklauso nuo kūno sandaros, amžiaus ar lyties, genų. Vis dėlto, anot specialistės, pirmieji požymiai apie sutrikimus yra nuolat kamuojantis šaltkrėtis, užteršta, nešvari oda ir pastovus noras valgyti, nuotaikų kaita.
„Svarbu paminėti ir tai, jog žmonėms, kuriems dažnai trūksta jodo, kurie mažai būna saulėje ar gryname ore, medžiagų apykaita taip pat sutrinka. Tokiais atvejais žmonės jaučiasi itin išsekę, ima kamuoti taip vadinamas lėtinis sindromas arba lėtinis nuovargio sindromas. Be abejo, dėl to vėliau natūraliai pradeda augti ir svoris.
Taip pat apie medžiagų apykaitos sutrikimus praneša ir virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Į šiuos simptomus dažnai įprasta nekreipti dėmesio, manant, jog tai laikina, tačiau patarčiau į tai ranka nenumoti, kadangi negalavimai gali peraugti į kur kas rimtesnes ligas“, – rekomenduoja augalinės mitybos specialistė.
Kada tai vyksta?
Įprastai moterims medžiagų apykaita sulėtėja maždaug apie 45 metus, kada prasideda pirmoji menopauzė. Tuomet kur kas sparčiau ima formuotis riebalinis sluoksnis išskirtinai pilvo srityje, tačiau, anot specialistės, tai natūralu, kadangi organizme ima mažėti estrogenų. Be to, įprasta, kad kas dešimtmetį moterims medžiagų apykaita sulėtėja apie 5 - 10 proc.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog senstant kalorijų ar suvalgomo maisto kiekio reikia kur kas mažiau. Organizme vyksta mažiau procesų, jie lėtėja, todėl norint gauti pakankamai energijos, užtenka mažiau maisto.
Maistas, pagreitinantis medžiagų apykaitą
Vis dėlto, medžiagų apykaitą galima pagreitinti į savo racioną įtraukiant tam tiktus maisto produktus.
„Noriu akcentuoti produktus, kurie jūsų valgiaraštyje turėtų būti nuolatos. Tai skaidulinis maistas, turintis daug ląstelienos ir kitų naudingų maistinių medžiagų, kurios savaime surenka nereikalingus toksinus ir juos pašalina iš organizmo. Pirmiausia – obuoliai, jie išties prisideda prie greitesnės medžiagų apykaitos, taip pat ananasas, kuriame yra medžiaga (bromelainas), veikianti kaip riebalų surinkėjas, kriaušės, apelsinai ir greipfrutai, tačiau nepamirškite, kad juos reikia valgyti su baltomis žievelėmis.
Avižiniai dribsniai ir neskaldytos, neapdorotos kruopos, kurios itin naudingos virškinimo veiklai bei žarnynui. Iš prieskonių rekomenduočiau cinamoną, juoduosiu pipirus, aitriąją papriką ir garstyčias. Taip pat iš uogų rinkitės braškes ir avietes, tai yra tai, kas turi savyje valgomų sėklyčių, grubaus jungiamojo pluošto – ląstelienos.
Be abejo, labai svarbu, kad organizmas būtų aprūpintas pakankamu kiekiu vandens, kadangi su juo iš mūsų organizmo išsivalo toksinai, o jei yra vandens trūkumas, toksinai mūsų organizme, tiesiog, stovi“, – skaitytojoms pataria Gintarė Jonaitytė.
